Skelbiama, kad preliminariame sąraše – 17 asmenų, bet A.Lukašenka į jį neįtrauktas.
Tiesa, tai tik ekspertų nuomonė, bet jų darbo grupės oficialiai pataria diplomatams, todėl labai tikėtina, kad sąrašas kitą savaitę bus patvirtintas ES šalių pasiuntinių Briuselyje. Tada – jau ir ministrų lygiu.
Sankcijos apima draudimą atvykti į ES šalis ir finansinių aktyvų Europos bankuose įšaldymą.
Anksčiau Bendrijos narės pasiekė politinį sutarimą, kad sankcijų Baltarusijos režimo pareigūnams reikia, tačiau kilo neaiškumų dėl pareigūnų, kuriems būtų skelbiami suvaržymai, – kai kurios valstybės nenori įtraukti A.Lukašenkos į sąrašą.
Antai Liuksemburgo užsienio reikalų ministras veteranas Jeanas Asselbornas praėjusią savaitę perspėjo neskelbti sankcijų A.Lukašenkai.
J.Asselborno teigimu, tai gali trukdyti pastangoms tarpininkauti dėl derybų per Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizaciją (ESBO).
„Turime prisiminti, kad, be Europos Sąjungos, dar yra ESBO. Žinoma, jie taip pat nori išsaugoti galimybę kaip nors užmegzti dialogą šioje šalyje“, – sakė jis.
Baltijos šalių požiūris – kietesnis. Nacionalines sankcijas 30 aukštas pareigas einančių Baltarusijos pareigūnų įvedė ir Lietuva, ir Latvija, ir Estija. Tarp jų yra ir A.Lukašenka bei jam artimi asmenys.
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas Laurynas Jonavičius 15min teigė, kad tokia žinia jo nenustebino.
„Faktas, kad mes Lukašenką įtraukėme į savo sąrašą, o ES – kol kas ne, rodo, kad mažų mažiausiai požiūriai į tai, kas vyksta Baltarusijoje, skirtingi. Tai specifikos ES sprendimų priėmimo procese padarinys.
Vertinant iš mūsų pozicijų, negerai, kad Lukašenkos sąraše nėra, nes mes jį laikome nelegitimiu, tariamu prezidentu. Vis dėlto ES nori pasilikti laisvas rankas, jei netyčia Lukašenka sutiktų su dialogu“, – pripažino analitikas.
Lenkijos radijas ir pabrėžia, kad preliminarus „juodasis sąrašas“ yra atviras. Tai reiškia, kad į jį galima įtraukti naujus pareigūnus – esą irgi įmanoma pasiekti 30 asmenų sąrašą.
Apie tai praėjusią savaitę užsiminė ir Čekijos užsienio reikalų ministras Tomašas Petričekas.
Jis sutiko, kad A.Lukašenkai turėtų būti taikomos sankcijos, bet pridūrė, kad tokį dalyką galima laikyti rezerve ir panaudoti vėliau, „jei matysime, kad Baltarusijoje nėra pozityvios plėtotės“.
„Yra ESBO pasiūlymas dėl tarpininkavimo, o sankcijos dar labiau apsunkintų galimas derybas. Be to, ir Merkel, ir kiti vis bando skambinti Lukašenkai – matomas noras, kad jis dar būtų prieinamas“, – tvirtino L.Jonavičius.
Aišku, A.Lukašenka dialogo keliu kažin ar eis, tad galima ieškoti ir kito paaiškinimo, kodėl jam neplanuojama taikyti ES sankcijų.
„Tarkime, žiūrint iš Vengrijos premjero Viktoro Orbano pozicijų – jei priimi aiškią poziciją vieno autoritaro atžvilgiu, kyla galimybė, kad ir tavo atžvilgiu gali būti nuspręsta kas nors panašaus.
Galiausiai yra Rusijos elementas ir ekonominis elementas. Kitos šalys į Baltarusiją žiūri ne taip, kaip mes – žiūri rečiau ir ne per vertybinę, o per ekonominę prizmę“, – svarstė L.Jonavičius.
Kita vertus, ekspertui įdomu tai, kad A.Lukašenka ES sankcijų sąrašuose anksčiau figūruodavo – po 2006 ir 2010 metų represijų, nors protestai šiais metais malšinami net griežčiau nei anuomet.
„Išeina toks prieštaravimas. Bet svarbūs kiti veiksniai – juk geopolitinė situacija pasikeitusi ir Europoje, ir aplink Europą“, – pastebėjo L.Jonavičius.
Naujas sankcijas A.Lukašenkos režimui nutarta įvesti dėl suklastotų prezidento rinkimų ir smurto, naudoto prieš taikius protestuotojus.
Po pirmųjų demonstracijų dėl rinkimų klastojimo buvo sulaikyta apie 7 tūkst. žmonių, išėjusieji iš areštinės pasakojo buvę žiauriai mušami, keli žmonės mirė.
