Kol kai kurios šalys mėgaujasi laisve su mažiau ar be jokių ribojimų, milijonai žmonių Australijoje ir Kinijoje vėl gyvena karantino režimu. Malaizijos, Tailando ir Indonezijos sveikatos sistemos braška per siūles. O tokios šalys kaip Fidžis, kuri pernai pranešė tik apie kelis atvejus, dabar kovoja su didžiuliais protrūkiais, rašo CNN.
Kai kuriems sunku suprasti, kodėl Azijos ir Ramiojo vandenyno regionas šiuo metu taip kenčia nuo koronaviruso. Daugelis Azijos ir Ramiojo vandenyno šalių pasirinko atsiskyrėlių strategiją – uždarė sienas beveik visiems užsieniečiams, įvedė griežtus karantinus atvykusiems ir taikė agresyvią testavimo ir viruso sekimo politiką, kad būtų „sugauti“ visi atvejai, praslydę pro jų gynybą. Jie gyveno laikydamiesi šių griežtų taisyklių, kad atvejų skaičių būtų galima sumažinti iki nulio ir taip apsaugoti gyventojus.
Ir tai veikė. Iki tol, kol įsigalėjo labai užkrečiamas koronaviruso delta variantas.
Dabar nauji protrūkiai kelia abejonių dėl Kinijos ir Australijos pasirinktos „nulinės“ COVID-19 strategijos ir skatina platesnes diskusijas apie tai, ar toks požiūris vis dar pasiteisina.
Tai veikė. Iki tol, kol įsigalėjo labai užkrečiamas koronaviruso delta variantas.
Koronaviruso židiniu tapusios Australijos Naujojo Pietų Velso valstijos, kurioje yra ir didžiausias šalies miestas Sidnėjus, insitucijos teigia, kad 50 proc. vakcinacijos rodiklio gali pakakti, kad griežtas valstiją sukaustęs karantinas būtų pradedamas laisvinti. Tokia strategija – pokytis šaliai, kuri anksčiau koronaviruso atvejų skaičių siekė visai sumažinti iki nulio.
Kinijoje, kur dėl kelių atvejų gali būti pradėtas masinis testavimas, vis daugiau visuomenės sveikatos ekspertų teikia pirmenybę švelninimo, o ne „nulinės“ tolerancijos metodui, teigia Užsienio reikalų tarybos vyresnysis bendradarbis pasaulinės sveikatos klausimais Yanzhongas Huangas.
Ekspertai teigia, kad kitoms „atsiskyrėlėms“, tokioms kaip Naujoji Zelandija ir Honkongas, teks atsisakyti „nulinio“ metodo – jos negali amžinai atsiriboti nuo pasaulio. Honkonge nuo pandemijos pradžios patvirtinta apie 12 000, o Naujoje Zelandijoje užfiksuota kiek daugiau nei 2 880 atvejų. Anot šių šalių institucijų, nei vienoje, nei kitoje šiuo metu nėra patvirtintų vietinių atvejų.
„Nulinė“ COVID-19 strategija pastaruosius 18 mėnesių akivaizdžiai buvo sėkminga kai kuriose pasaulio dalyse. Nemanau, kad kas nors nori, kad tai būtų ateitis“, – sakė Honkongo universiteto Visuomenės sveikatos fakulteto docentė Karen A.Grépin, – „Dabar pasirinkimas yra toks: kada norite pradėti leisti žmonėms mirti? Tobulo perėjimo nebus, bus dalis gyventojų, kurie virusu užsikrės ir mirs.“
Ar Kinija ir Australija pasirinko teisingą strategiją?
Kol COVID-19 siautėjo Europoje ir JAV, tokios šalys kaip Kinija ir Australija laikėsi eliminacijos metodo – stengėsi, kad vietinių koronaviruso atvejų nebūtų.
Vis dėlto, tai joms kainavo. Pavyzdžiui, nuo turizmo priklausančių šalių, tokių kaip Naujoji Zelandija ir Ramiojo vandenyno salos, turizmo sektorius patyrė didžiulį smūgį. Tūkstančiai australų negalėjo grįžti namo dėl ribotų skrydžių ir karantino vietų. Australijos gyventojai taip pat negalėjo išvykti į užsienį be specialios išvykimo vizos.
Tačiau, žinoma, šių šalių strategija atnešė ir didžiulės naudos – tokių katastrofiškų protrūkių, kuriuos patyrė Jungtinės Amerikos Valstijos (JAV) ir Jungtinė Karalystė, Kinija ir Australija nė karto nepatyrė. Ir dar prieš kelias savaites čia gyvenimas ten iš esmės buvo normalus – žmonės rinkosi į muzikos festivalius ir sporto renginius.
„Azijos ir Ramiojo vandenyno šalys apskritai nepaprastai sėkmingai reagavo į koronavirusą pusantruosius pusantrų metų, – sakė K.A.Grépin, – Būtų labai sunku pasakyti, kad šiame regione priimtos strategijos nebuvo geros.“
Singapūro nacionalinės universitetinės ligoninės infekcinių ligų profesorius Dale'as Fisheris teigė, kad Australijos ir Kinijos strategijos buvo orientuotos į griežtą sienų uždarymą – ir siekį greitai susekti visus atvejus, kurie prasprūdo atliekant masinius testavimus. Tačiau šiems metodams iššūkį metė delta atmaina, kuri, kaip manoma, yra tokia užkrečiama kaip vėjaraupiai, ir yra 60–200% užkrečiamesnė nei pradinis variantas, pirmą kartą nustatytas Uhane.
Kai delta atmaina pasiekė Australiją, ji atskleidė esminį šalies strategijos trūkumą – lėtą vakcinaciją.
„Manau, kad Kinija ir Australija pervertino savo sienų integralumą“, – sakė D.Fisheris. Anot jo, Uhano versijai tokia strategija galėjo būti tinkama, tačiau delta – daug užkrečiamesnė, ir plintant jai išryškėja visos spragos.
Kai delta atmaina pasiekė Australiją, ji atskleidė esminį šalies strategijos trūkumą – lėtą vakcinaciją. Kai kitos šalys įnirtingai pradėjo skiepytis šių metų pradžioje, Australijos lyderiai, atrodo, neskubėjo.
„Mes iš arti stebime situaciją daugelyje kitų šalių, kuriose vakcinacija vyksta sparčiai dėl skubios krizės jose, – kovo mėnesį sakė Australijos ministras pirmininkas Scottas Morrisonas, – Ir į šių šalių patirtį atsižvelgiame.“
Kol kas tik 17 proc. iš 25 milijonų Australijos gyventojų yra visiškai skiepyti – tai yra gerokai mažiau nei Jungtinėje Karalystėje, kur paskiepyta 58 proc. arba 50 proc. ribą pasiekusios JAV. Tai reiškia, kad nėra pasiektas visuomenės imunitetas, kuris padėtų sustabdyti delta atmainos plitimą.
„Tai buvo didžiulė klaida“, – sakė Sidnėjaus universiteto Visuomenės sveikatos fakulteto profesorė Alexandra Martiniuk, – Esame įstrigę šioje padėtyje, kai yra labai mažai paskiepytų žmonių ir plinta labai pavojingas variantas.“
Ar „nulinė“ koronaviruso strategija gali veikti toliau?
Kinijos valdžios institucijos suvaržė transportą šalies viduje ir pradėjo masinį testavimą po to, kai daugiau nei dviejose dešimtyse šalies miestų buvo aptikta daugiau nei 300 atvejų. Kinijai tai pažįstama strategija ir tikriausiai ji vėl suveiks, sakė Honkongo universiteto infekcinių ligų epidemiologijos profesorius Benas Cowlingas.
„Manau, kad šį protrūkį jie gana greitai suvaldys ir sumažins atvejus iki nulio, tačiau tai parodo, kad taikant „nulinę“ strategija rizika vis tiek išlieka, – sakė B.Cowlingas, – Tai nebus paskutinis protrūkis – ateinančiais mėnesiais protrūkių bus daugiau“.
Daugelis ekspertų mano, kad „nulinė“ strategija nėra tvari.
Kelis pastaruosius mėnesius „nulinė“ COVID-19 strategija veikė gerai. Kol kitos šalys kovojo su perkrautomis sveikatos priežiūros sistemomis ir dideliu mirčių skaičiumi, Kinija ir Australija pranešė atitinkamai tik apie 4848 ir 939 mirtis. Tai leido jiems grįžtį į normalų gyvenimą šalies viduje ir reiškė, kad jų ekonomika nukentėjo mažiau.
Tačiau, žvelginat į ilgesnį laikotarpį, daugelis ekspertų mano, kad „nulinė“ strategija nėra tvari. Ateis metas, kai visos šalys vėl norės atsiverti pasauliui – ir kai tai padarys, gali tekti susitaikyti su tuo, kad kai kurie žmonės greičiausiai susirgs.
„Jei nenorite amžinai būti pasirengę atsiriboti nuo visuomenės, privalėsite gyventi su COVID-19 atvejais šalyje. Taigi klausimas, kada jį įsileisti ir kada su juo gyventi", – sakė D.Fisheris.
Šis pokytis gali būti sudėtingas politiniu požiūriu.
Pavyzdžiui, Kinijos pareigūnai ir valstybinė žiniasklaida gyrė šalies strategiją ir jos sėkmę kaip Kinijos pranašumo ženklą, sakė Užsienio santykių tarybos narys Y.Huangas. Pasak jo, vyriausybė turėtų pagrįsti savo sprendimą, jei pereis nuo „nulinio“ COVID-19 valdymo metodo prie švelninimo strategijos.
„Šis izoliacija grindžiamas metodas vis dar populiarus tarp Kinijos gyventojų. Gyventojai tai priėmė kaip vienintelį veiksmingą būdą kovojant su pandemija, – sakė jis, – Taigi mes kalbame ne tik apie vyriausybės pareigūnų skatinimo struktūros pasikeitimą, bet ir apie žmonių mąstysenos pakeitimą, pasirengimą naujai strategijai“.
Tačiau galvoti apie „nulinės“ COVID-19 strategijos atsisakymą Australija ir Kinija šiuo metu tikrai neturėtų, sakė K.A.Grépin.
Anot jos, šalys sienas atlaisvinti gali tik kai paskiepyti yra daugiau nei 80 proc. žmonių.
Remiantis Pasaulio Sveikatos Organizacijos (PSO) pateiktais duomenimis, Kinija kliaunasi šalies viduje gaminamomis vakcinomis – „Sinovac“, kurios veiksmingumas prieš simptominį COVID-19 yra maždaug 50 proc., o prieš sunkią ligą siekia 100 proc., ir „Sinopharm“, kurios efektyvumas tiek prieš simptominę ligą, tiek prieš sunkią ligos formą, reikalaujančia hospitalizacijos, PSO duomenimis, siekia 79 proc. Tai mažesnis nei „Pfizer“/„BioNTech“ ir „Moderna“ vakcinų efektyvumas, kurios yra daugiau nei 90 proc. veiksmingos prieš simptominį koronavirusą.
Anot K.A.Grépin, Kinijai gali prireikti vakcinuoti papildomis dozėmis, kad būtų pasiektas didesnis imunitetas. Be to, jos teigimu, pernelyg ankstyvas sienų atvėrimas gali reikšti, kad įvyks mirtys, kurių šalis taip stengėsi išvengti.
Kova nesibaigė
Bendra Kinijos ir Australijos patirtis taip pat išryškina riziką, kad kitos šalys, kurios taiko griežtus sienų apribojimus, gali nesugebėti amžinai išvengti delta ar kito galimo koronaviruso varianto.
Anot D.Fisherio, delta atmainos protrūkiai gali prasidėti šalyse, kurios iki šiol su tuo nesusidūrė, pavyzdžiui, Naujoje Zelandijoje.
Naujoji Zelandija ir Honkongas, kaip ir Australija, kol kas skiepija palyginti lėtai – šiose teritorijose paskiepyta atitinkamai 16 ir 39 proc. gyventojų.
„Skubėti vakcinuoti reikia ir neturint daug COVID-19 atvejų, nes tai tik laiko klausimas. Be to, mes žinome, koks gali būti socialinis ir ekonominis poveikis, kai reikia skelbti karantiną ir atlikti masinį testavimą kaip atsaką protrūkiams“, – sakė D.Fisheris.
Nei vienai šaliai tai dar nesibaigė.
Jis rekomenduoja išlaikyti kai kuriuos apribojimus, pavyzdžiui, kaukių dėvėjimą patalpų viduje, net jei šalis uždariusi sienas ir nebuvo pranešta apie vietinius atvejus.
„Kiekviena šalis turėtų manyti, kad šalies viduje yra atvejų ir bent jau dėvėti kaukes patalpose, apriboti susibūrimus“, – sakė jis. – Žinoma, tai vargina žmones, bet galiu pasakyti, kad kai atsiranda atvejų, staiga gyvenimas tampa daug lengvesnis, jei žmonės saugosi.“
D.Fisheris pridūrė, kad šalys turi mokytis iš kitų šalių, kaip kovoti su pandemija.
„Jei kas nors mano, kad tai baigėsi, jie klysta“, – sakė jis, – Visiems teks su tuo susidurti ir kada nors su tuo gyventi – nei vienai šaliai tai dar nesibaigė.“
