Kiti įrašai galėjo sukelti įtarimą
„Mano gyvenimo meilė, mano vyras Gregory’is Michaelas MD akušeris, savo kabinete Sinajaus kalno medicinos centre Majamio paplūdimyje, užvakar mirė dėl stiprios reakcijos į vakciną COVID“, – tokį įrašą penktadienio vakarą paskelbė vienas „Facebook“ vartotojas lietuviška pavarde, bet anglišku vardu.
Toliau rašoma, kad „jis buvo labai sveikas 56 metų amžiaus, visų bendruomenės mylimas, padėjo gimti šimtams sveikų kūdikių ir nenuilstamai dirbo per pandemiją“.
Gruodžio 18-ąją vyras buvo paskiepytas „Pfizer“ vakcina, o po 3 dienų ant kojų ir rankų pamatė „stiprių petechijų rinkinius, kurie privertė jį atkreipti dėmesį į MSMC greitosios pagalbos skyrių“. Kraujo tyrimas parodė, esą trombocitų skaičius nukritęs iki 0 (normalus svyruoja nuo 150 tūkst. iki 450 tūkst. mikrolitre – 0,0001 mililitro – kraujo). G.Michaelas buvo paguldytas į reanimaciją „su ūminio ITP diagnoze, kurią sukėlė reakcija į skiepą nuo covid“. Gydytojų ekspertų iš visos šalies komanda 2 savaites nesėkmingai bandė padidinti trombocitų kiekį.
Akušeris visą tą laiką buvęs sąmoningas ir energingas, tačiau likus 2 dienoms iki paskutinės operacijos patyrė hemoraginį insultą ir po kelių minučių mirė.
„Jis buvo pro skiepų šalininkas, todėl pats ir pasiprašė skiepo. Manau, kad žmonės turėtų žinoti, kad gali pasireikšti šalutinis poveikis, kad tai nėra naudinga visiems ir šiuo atveju sugriovė gražų gyvenimą, tobulą šeimą ir paveikė tiek daug bendruomenės žmonių. Neleisk, kad jo mirtis būtų veltui, prašau išgelbėti daugiau gyvybių ir todėl pateikiu šią informaciją viešai.“
Per kiek daugiau nei parą įrašas sulaukė daugiau nei 230 reakcijų ir 74 komentarų, užtat juo buvo pasidalinta daugiau nei 430 kartų.
Tačiau jis turėjo sukelti įtarimų dėl kelių priežasčių. Visų pirma – dėl jį parašiusio asmens ir paties mirusiojo. Liūdna istorija pasidalijo asmuo vyrišku vardu ir pavarde, pastaroji – lietuviška, o mirusysis – amerikietis. Lietuvių ir amerikiečių santuokos nėra retas dalykas, įmanoma ir tos pačios lyties žmonių santuoka, bet jos – ne tokios dažnos.
Dar keisčiau atrodo įrašo stilius. Iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti (ypač jei pora gyvena JAV), kad tai – išeivių lietuvių kalba, bet, geriau paanalizavus, galima spėti, jog versta kompiuteriu. Bet daugiausiai įtarimų kelia tiek ankstesni (kai vyras turėjo merdėti ligoninėje), tiek vėlesni įrašai – sunkiai sergančio ar ką tik mirusio žmogaus artimieji nekiurkso socialiniuose tinkluose, kad pasidalintų „Wikileaks“ įkūrėjo Juliano Assange’o nuomone, praneštų apie riaušes Vašingtone prie Kapitolijaus, jog JAV prezidento Donaldo Trumpo „Twitter“ paskyra užblokuota, o „Paryžiaus susitarimas yra sukčiavimas“.
Nepaisant to, po įrašu pasipylė greičiausiai nepažįstamų (nė vienas nepaminėjo ryšio su šeima) žmonių užuojautos ir nuomonės apie skiepų žalą. Tiesa, gana greitai komentatoriai suabejojo, ar istorija tikra. Kai vienas paklausė, kas yra jos šaltinis, gavo atsakymą: „Kai skiepysitės, paprašykit šaltinio“.
Buvo ir griežtesnių komentarų: „Tai tamsuoliai, kurie savo negatyvia informacija kiršina žmones. Tegul surenka pakankamai informacijos, bet ne paskalų, nes gruodžio 18 d. dar nebuvo legalių skiepų. Tokius aktyvistus reikėtų bausti už nesąmoningą informacijos platinimą. Jeigu jau tokie protingi ir patriotais save vadina, tegul eina savanoriais padirbėti kovidiniuose skyriuose ar globos namuose be apsaugos priemonių, gal tada atsikvošės, ką kalba ir kokią negatyvią, žmonėms pavojingą informaciją skleidžia.“
Mirė nuo retos ligos
Ši komentatorė nebuvo visiškai teisi – gruodžio 18-ąją vakcinos jau buvo teisėtos. JAV Maisto ir vaistų administracija (FDA) dar gruodžio 11 dieną suteikė leidimą naudoti „Pfizer“/„BioNTech“ sukurta vakciną nuo koronaviruso. Ji buvo pripažinta pakankamai efektyviai ir saugia naudoti. Tuomet buvo paskelbta nemažai detalios informacijos apie kelis mėnesius užtrukusius vakcinos bandymus, tik tuomet įvairios šalys ir Pasaulio sveikatos organizacija ją patvirtino.
Tyrimuose dalyvavę savanoriai pripažino jautę įvairių šalutinių poveikių (skausmą dūrio vietoje, nuovargį, galvos, raumenų ir sąnarių skausmą, šaltkrėtį, karščiavimą), bet nebuvo užfiksuota nė vieno mirties nuo vakcinos atvejo. Esama ir nemažai informacijos, kaip veikia vadinamosios iRNR vakcinos, tai išsamiai aprašyta lietuvių medikų ir mokslininkų sukurtoje duomenų bazėje.
Tačiau istorija yra tikra ir savo išgyvenimais išties pasidalino mirusiojo našlė. Tik jos vardas yra Heidi Neckelmann ir ji viską aprašė angliškai. Minėto lietuviško įrašo komentatoriai netruko tai surasti.
Anot H. Neckelmann, jos vyras, praėjus trims dienoms po pirmojo skiepo gruodžio 18-ąją, ant pėdų ir rankų ėmė rastis raudonų dėmelių, kurias sukelia kraujo išsiliejimas į odą. Tyrimas parodė, kad kraujyje beveik nebelikę trombocitų. Nepaisant didžiulių medikų pastangų, jo gyvybė naktį iš sekmadienio į pirmadienį užgeso.
Amerikiečių žiniasklaidos priemonės, pranešusios apie šį įvykį, pažymėjo, kad kol kas neaišku, ar mirtis tiesiogiai susijusi su skiepu nuo COVID-19. Nepaisant to, šio atvejo tyrimas buvo pradėtas. „Pfizer“ savo ruožtu pareiškė, kad jie taip pat aiškinasi mirties aplinkybes, „bet šiuo metu netiki, kad ji gali turėti tiesioginį ryšį su vakcina“.
JAV Ligų kontrolės ir prevencijos centro (CDC) pareigūnai nurodė neužfiksavę jokių perdėtų reakcijų į skiepus, išskyrus 29 stiprios alergijos atvejus. Jungtinėse Valstijose jau paskiepyta daugiau nei 5.3 mln. žmonių. „Žinoma ir galima dabartinės COVID-19 vakcinos nauda nusveria žinomą ir galimą riziką, – pabrėžė CDC Nacionalinio imunizacijos ir kvėpavimo ligų centro vadovė dr. Nancy Messonnier. – Kita vertus, tai nereiškia, kad ateityje negali pasitaikyti rimtų sveikatos bėdų.“
Anot „Pfizer“ atstovų, G.Michaelui pasireiškė labai mažai tikėtina stipri trombocitopenija – būklė, kurią sukelia sumažėjęs trombocitų kiekis ir kuri susilpnija organizmo gebėjimą sutirštinti kraują ir sustabdyti vidinį kraujavimą. 2003 metais atlikta studija atskleidė, jog itin retais atvejais vakcina nuo tymų, kiaulytės ir raudonukės sukėlė trombocitopeniją mažiems vaikams. Šios būklės priežastimi gali būti ir vėžys, anemija, alkoholizmas, virusai, paveldėjimas, toksiniai chemikalai ir tam tikri vaistai, pavyzdžiui, diuretikai ar retai vartojamas antibiotikas chloramfenikolis.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Facebook“, kuria siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.
