„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai

Sąmokslo teorijų kūrėjai rado naujų „įrodymų“, kad Žemė – plokščia

Sąmokslo teorijų kūrėjai nuolat pažeria vis naujų „įrodymų“ esą Žemė yra plokščia. Įrašai su tokiais teiginiais socialiniuose tinkluose sulaukia daugybės pritarimo atsakymų ir patiktukų. Tačiau šių teiginių patvirtinimai egzistuoja tik įsiaudrinusioje jų kūrėjų vaizduotėje.
Plokščia Žemė
Plokščia Žemė / 123RF.com nuotr.

Socialiniame tinkle „Facebook“ paskelbtame pranešime tvirtinama:
„Žmogus niekada nebuvo kosmose dėl to, kad kosmoso nėra. Žemę dengia kupolas, o už kupolo yra VANDENYS.
Jei kas nors skrenda, tai tik po kupolu. O aplink Žemę skristi negalima, nes Žemė NĖRA rutulys. Galima skristi tik ratu.
Beje, keliavimas aplink žemės rutulį taip pat vyksta ratu. Kaip bėgikai stadione“.

Kol kas nepavyko rasti jokių mokslinių tyrimų ar profesionalių astronomų, fizikų ar kitų mokslininkų pareiškimų, kurie patvirtintų „plokščios Žemės“ teoriją.

Tačiau yra autoritetingų mokslinių įrodymų, kad kosmosas (kosminė erdvė) egzistuoja, jau seniai yra tyrinėjamas žmonių ir kad į jį ne kartą buvo siunčiami tiek savaeigiai, tiek pilotuojami erdvėlaiviai.

Be kita ko, šie tyrinėjimai turėjo svarbią istorinę ir politinę reikšmę.

Supervalstybių lenktynės

Neilas Armstrongas buvo pirmasis žmogus, įžengęs į Mėnulį, tačiau jis netapo pirmuoju žmogumi, pakilusių į kosmosą.

1961-ųjų balandžio 12-ąją erdvėlaivis „Vostok“ pakėlė 27 metų Jurijų Gagariną į kosmosą iš Baikonūro kosmodromo Kazachstane, tuo metu priklausiusiam Sovietų Sąjungai.

Misija truko vos 108 minutes: per tą laiką erdvėlaivis vieną kartą apsisuko aplink planetą ir sugrįžo atgal į Žemę.

Ketveri metai iki J.Gagarino skrydžio SSRS tapo pirmąja valstybe, pasiuntusia į orbitą palydovą – aparatą „Sputnik“.

Vida Press nuotr./Straipsnis apie kosmonauto Jurijaus Gagarino skrydį
Vida Press nuotr./Straipsnis apie kosmonauto Jurijaus Gagarino skrydį

1961 m. gegužės 5 d. J.Gagarino žygį pakartojo amerikiečių astronautas Alanas Shepardas.

J.Gagarino skrydį išnaudojo to meto propaganda – didžiulėmis demonstracijomis buvo skelbiama sovietų mokslo ir technologijų pergalė prieš Šaltojo karo varžovę Ameriką, kuri, beje, savo pirmąjį žmogų į kosmosą išsiuntė kitais metais.

Nors JAV prezidentas Dwightas Eisenhoweris nusprendė nesivaržyti dėl prestižo su Sovietų Sąjunga kosmoso lenktynėse, jo įpėdinis buvo kitokios nuomonės.

JAV prezidentas Johnas Fitzgeraldas Kennedis „Apollo“ programos užduotį suformulavo kalboje JAV kongrese 1961 metų gegužės 25 dieną. Pagrindiniu tikslu tapo žmogaus išsilaipinimas Mėnulio paviršiuje ir saugus grįžimas atgal į Žemę.

Vėliau, 1962 metų rugsėjo 12 dieną, jis pasakė garsiąją Mėnulio kalbą: „Nė viena tauta, kuri tikisi būti lydere, nebus paskutinėje vietoje šiose lenktynėse. <…> Mes pasirinkome skristi į Mėnulį ne todėl, kad tai yra lengva, bet todėl, kad tai yra sunku.“

Plačiau skaitykite: Jurijus Gagarinas: kaip pirmasis žmogus kosmose įžiebė konspiracijų teorijas?

„Scanpix“/„RIA Novosti“ nuotr./Pirmasis kosmonautas Jurijus Gagarinas
„Scanpix“/„RIA Novosti“ nuotr./Pirmasis kosmonautas Jurijus Gagarinas

Tikinčių daugėja

„Plokščios Žemės bendruomenė“ ( angl. „Flat Earth Society“) gyvavo nuo 1956 m. iki 2001 m. ir piko metu buvo pasiekusi 3,5 tūkst. narių.

Grupės nariai kurdavo ir aktyviai siuntinėdavo naujienlaiškius. Jų teorija rėmėsi kai kuriais Biblijos teiginiais – šie žmonės visus Biblijoje rašomus žodžius suprato tiesiogiai.

2009 m. šis judėjimas atsinaujino ir įgavo naują pagreitį. Jis iki šiol sparčiai plečiasi ir pritraukia naujų narių.

Pagrindinis jų tikslas yra paneigti visus turimus įrodymus apie apvalią Žemės formą.

Įtakingas leidinys „The Economist“ fiksavo šios sąmokslo teorijos įrodymų paieškų piką „Google“ sistemoje dar 2017 metais.

Dabar JAV kasmet rengiamos plokščiosios Žemės konferencijos, o platformoje „YouTube“ pilna vaizdo įrašų, kuriuose pateikiami tariami įrodymai, kad Žemė yra plokščia.

Kodėl Žemė negalėtų būti plokščia?

Anot mokslininkų, Žemė negalėtų būti plokščia dėl kelių priežasčių.

Visų pirma „plokščiažemininkų“ teorijas į dulkes sumala gravitacija.

Tikėtina, kad jei Žemė būtų plokščia, joje apskritai nebūtų jokios gravitacijos, nes, remiantis matematiko ir fiziko Jameso Clerko Maxwello 1850-aisiais atliktais skaičiavimais, tikrosios gravitacijos sąlygomis kieto disko pavidalo planeta būtų neįmanoma.

Labiau tikėtina prielaida – plokščioje Žemėje gravitacija viską trauktų į disko centrą – Šiaurės ašigalį.

123RF.com nuotr./Saulės sistema
123RF.com nuotr./Saulės sistema

Jei Saulė ir Mėnulis tiesiog suktųsi aplink vieną plokščios Žemės pusę, tikėtina, kad tai paaiškintų perėjimą iš dienos ir nakties. Tačiau tai nepaaiškintų metų laikų, užtemimų ir daugelio kitų reiškinių.

Saulė taip pat turėtų būti mažesnė už Žemę, kad nesudegtų ir neatsitrenktų į mūsų planetą ar Mėnulį. Tačiau žinome, kad Saulė yra daugiau nei 100 kartų didesnė.

15min verdiktas: melas. Daugybė mokslinių tyrimų ir skrydžių į kosmosą įrodo, kad Žemė nėra plokščia.

Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, kuria siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Influencerė Paula Budrikaitė priėmė iššūkį „Atrakinome influencerio telefoną“ – ką pamatė gerbėjai?
Reklama
Antrasis kompiuterių gyvenimas: nebenaudojamą kompiuterį paverskite gera investicija naujam „MacBook“
Reklama
„Energus“ dviratininkų komandos įkūrėjas P.Šidlauskas: kiekvienas žmogus tiek sporte, tiek versle gali daugiau
Reklama
Visuomenės sveikatos krizė dėl vitamino D trūkumo: didėjanti problema tarp vaikų, suaugusiųjų ir senjorų