Šią savaitę ES įvedė pirmąsias per daugiau nei 30 metų sankcijas Kinijai: sąraše atsidūrė keturi kinų pareigūnai, kurie, manoma, yra susiję su žmogaus teisių pažeidimais prieš uigūrų mažumą Sindziango provincijoje.
Pekinas taip pat atsakė sankcijomis: į juodąjį sąrašą pateko penki Europos Parlamento (EP) nariai, trys parlamentarai iš ES šalių, įskaitant Seimo narę Dovilę Šakalienę, du akademikai.
ES ir Kinijos apsikeitimas sankcijomis gali turėti rimtų pasekmių tolesniems jų santykiams, sako Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) docentas dr. Konstantinas Andrijauskas.
„Europarlamentarai ir kai kurios EP frakcijos, ypač kairiųjų, iš esmės pasakė nematančios galimybių ratifikuoti susitarimą su Kinija dėl investicijų, kol sankcijos nėra atšauktos. Būtų labai keista, kad Kinija skiria sankcijas EP nariams, bet tuo pat metu tikisi, jog EP patvirtins investicijų susitarimą.
Tai – vienas akivaizdžiausių prastėjančių Pekino ir Briuselio santykių pavyzdžių. Labai sunku įsivaizduoti, kad be Pekino iniciatyvos judėti į kitą, konstruktyvesnę, pusę, santykių pagerėjimas būtų įmanomas“, – 15min sakė politologas.
Savo ruožtu ES diplomatijos vadovas Josepas Borrellis pareiškė, kad Kinijos skirtos sankcijos „sukūrė naują atmosferą, naują situaciją“.
Susitarimas pakibo ant plauko
Pernai gruodį ES ir Kinija pasiekė susitarimą dėl investicijų (angl. Comprehensive Agreement on Investment, CAI), dėl kurio derėtasi septynis metus.
Dar tada žmogaus teisių gynėjai susitarimą kritikavo: bedė pirštu į Pekino vykdomą uigūrų persekiojimą, susidorojimą su demokratiniu judėjimu Honkonge, agresyvią užsienio politiką ir nepagarbą žmogaus teisėms apskritai.
Kai Kinija skyrė sankcijas ES atstovams, Bendrijos prekybos komisaras Valdis Dombrovoskis įspėjo, kad CAI gali likti neratifikuotas.
„CAI ratifikavimas priklausys nuo to, kaip situacija klostysis toliau. Ratifikavimo procesas negali būti atskirtas nuo besiklostančios dinamikos platesniuose ES-Kinijos santykiuose“, – kalbėjo jis ir pridūrė, kad „ekonominis interesas eina koja kojon su savo vertybių gynimu“.
K.Andrijausko teigimu, susitarimas dėl investicijų svarbiausias didžiosioms ES valstybėms. Tačiau tik tuo atveju, jei Kinija patvirtinto susitikimo iš tikrųjų laikysis – dėl to jau kilo abejonių.
„Žvelgiant iš ekonominės perspektyvos, susitarimo labiau nori didžiosios Vakarų Europos valstybės. Kinijai jis svarbus bandant diversifikuoti savo ekonominį portfelį, nes, panašu, ir naujojo JAV prezidento administracija sieks stabdyti Kinijos galios augimą, nevengdama ir ekonominių priemonių.
Kinija įsivaizduoja, kad šiame kontekste ES iš dalies galėtų būti alternatyva JAV. Todėl ir buvo linkusi duoti europiečiams tai, ko jie labai laukė – sąžiningesnį dalyvavimą Kinijos rinkoje, tiesiogines užsienio investicijas, ar tiksliau dokumetuotus jų pažadus“, – 15min sakė politologas.
Pasak K.Andrijausko, Kinija turi ne tik ekonominį, bet ir stiprų politinį motyvą – šiuo susitarimu buvo siekiama įvaryti papildomą pleištą į transatlantinį solidarumą, susvyravusį D.Trumpo vadovavimo metais.
Be to, europiečiai nepaklausė J.Bideno administracijos atstovų gruodį išreikštų nuogąstavimų, kad reikėtų sulaukti, kol naujasis JAV prezidentas bus inauguruotas, ir tuomet tartis dėl politikos Kinijos atžvilgiu.
„Pamatėme, kad tai nepasiteisino. Šiuo metu matome ryškėjantį Vakarų pasaulio liberalių demokratinių valstybių tarpusavio solidarumą, o Kinijai ši tendencija labai nepatinka“, – teigė K.Andrijauskas.
Vadovaujant Donaldui Trumpui, JAV vykdė griežtą politiką Kinijos atžvilgiu. Naujojo prezidento Joe Bideno administracija taip pat nežada nuolaidų – tą sufleruoja pirmasis JAV ir Kinijos atstovų susitikimas.
Pekinui ir Briuseliui apsikeitus sankcijomis, Kinijos Užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Hua Chunying tikino – Pekinas pasisako už bendradarbiavimą, o ne konfrontaciją.
„Europos pusė negali tikėtis, kad, viena vertus, kalbės apie bendradarbiavimą ir naudos gavimą, kai tuo pat metu kenks Kinijos interesams sankcijomis“, – antradienį spaudos konferencijoje kalbėjo ji.
Kinijos URM tvirtino, kad ES sankcijos yra paremtos „melais ir dezinformacija“, įspėjo Briuselį nustoti „pamokslauti kitiems dėl žmogaus teisių ir kištis į vidaus reikalus“.
Pasak tyrimų centro ECIPE direktoriaus Hosuko Lee-Makiyamaos, Pekinas pasakė ES apsispręsti: ar tęsti su CAI ir atšaukti sankcijas, ar prarasti Kinijos augimo galimybes.
„Kinija neprivalo atsiverti. Tokia yra žinutė. Ji pateikia aiškų pasirinkimą“, – H.Lee-Makiyama sakė „Reuters“.
„Vyksta dideli pokyčiai“
Kinija skyrė sankcijas ir keturiems Bendrijos subjektams – taip į sankcijų sąrašą pateko ir Lietuvos nuolatinėje atstovybėje ES dirbanti Aušra Semaškienė. Sankcijos galioja jos ir D.Šakalienės sutuoktiniams.
Lietuvos URM šią savaitę išsikvietė Kinijos ambasadorių pareikšti protestą dėl sankcijų, taip pasielgė ir Danija, Prancūzija, Vokietija.
K.Andrijauskas, dar prieš paskelbiant, kad Lietuva greičiausiai traukiasi iš 17+1 formato, tikino, kad šiuo metu Lietuvoje persvarstomi santykiai su Kinija.
„Iš Užsienio reikalų ministerijos laikysenos atrodo, kad ši vyriausybė yra linkusi iš esmės permąstyti santykių su Kinija formatą. Neatsitiktinai įvyko pokytis 17+1 formato atžvilgiu – atrodytų, kad Lietuva iš jo traukiasi. Matome ir labai rimtą pokytį dėl Taivano – planuojama jame atidaryti ekonominę atstovybę.
Tai – labai rimti status quo pokyčiai, kurie, viena vertus atspindi pokyčius Kinijos vidaus ir užsienio politikoje. Jie, vertinant iš liberalaus Vakarų pasaulio perspektyvos, yra neigiami. Kartu tai atspindi bendrą pastarųjų kelių metų Lietuvos ir Kinijos tarpusavio santykių dinamiką, juolab ir kinų diplomatų retorika Lietuvos ir mūsų partnerių atžvilgiu yra vis agresyvesnė“, – sakė politologas.
Pastaraisiais metais įtampa tarp Lietuvos ir Kinijos kilo ne kartą.
2019-ųjų rugpjūtį, kai minint 30-ąsias Baltijos kelio metines Vilniuje buvo surengta palaikymo akcija Honkongui, Kinijos ambasada suorganizavo kontrprotestą, kuriame dalyvavo ir kinų diplomatinio korpuso atstovai, skelbiama LRT tyrime.
Jau dvejus metus iš eilės Valstybės saugumo departamento (VSD) ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamento prie Krašto apsaugos ministerijos (AOTD) minima Kinija.
2020-aisiais darbą pradėjusi naujoji vyriausybė pažadėjo „vertybėmis grįstą užsienio politiką“, įskaitant paramą Taivanui. Šią de facto nepriklausomą valstybę Kinija laiko savo dalimi.
Pekiną vasarį suerzino Vilniaus sprendimas į virtualų 17+1 formato susitikimą siųsti ne prezidentą ar premjerę, o susisiekimo ministrą Marių Skuodį.
