JAV su partnerėmis Europoje kasdien konsultuojasi dėl to, kaip turėtų atrodyti sankcijų Rusijai paketas. Jokios detalės neviešinamos – ir tam, kad Maskva negalėtų pasiruošti suvaržymams, ir siekiant neleisti įsibėgėti sąjungininkų nesutarimams dėl konkrečių planų.
„Mes turime laikytis savo žodžių, kai sakome, kad sankcijos bus nepakeliamos – jos ir turi būti nepakeliamos, ir tai vienintelis atgrasymo būdas. Jei jos bus pakeliamos, tuomet tai nebėra atgrasymas“, – šią savaitę tvirtino Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.
Bet nors Vašingtonas ir kitos sostinės tikina, esą sąjungininkai be galo vieningi ir tikrai nubaustų Rusiją Ukrainos puolimo atveju, Vakaruose, anot „Politico“, toli gražu nesutariama, kada sankcijas reikėtų aktyvuoti.
O tai reiškia galimybę, kad Maskva nebūtinai labai greitai ir skausmingai pajustų galimų veiksmų pasekmes.
-
Buvęs JAV ambasadorius prie NATO: krizė dėl Ukrainos pasiekė sandorio paieškų stadiją
-
JAV įspėjo Baltarusiją dėl atoveiksmio, jeigu Minskas padės Rusijai įsiveržti į Ukrainą
-
Žiniasklaida: JAV Baltuosius rūmus siutina V.Zelenskio elgesys
-
NATO baigia ruošti atsakomuosius rašytinius pasiūlymus Rusijai
-
Rusijos ir Ukrainos atstovai susitiko derybų, JAV perspėjant apie įsiveržimo pavojų
Aiškaus sutarimo dar nėra
„Dabar reikia daug dirbti dėl sankcijų aktyvavimo klausimo. Tai ypač svarbu, nes iššūkis daugiasluoksnis“, – portalui tvirtino vienas aukšto rango ES pareigūnas.
Aiškiai nustatyti ribą, kada ir už ką būtų skelbiamos sankcijos Rusijai, kurios esą būtų pačios didžiausios istorijoje, ypač sunku, nes Kremlius jau yra įrodęs, kad puikiai laviruoja hibridinių veiksmų terpėje.
Rusija, pavyzdžiui, gali rengti dideles kibernetines atakas. Daug analitikų teigia, kad konvencinė karinė invazija sausumos keliais yra tik vienas galimų scenarijų, ir galbūt net nėra labiausiai tikėtinas.
2014 metais Rusija pasiuntė karius be skiriamųjų ženklų į Krymą, be to, iki šiol neigia bet kokį vaidmenį konflikte Rytų Ukrainoje, nors daugybė žurnalistų ir analitikų ne kartą fiksavo Donbase judančias rusų pajėgas ir karinę techniką.
Pirmadienį per ES užsienio reikalų ministrų susitikimą klausimas, kada aktyvuoti sankcijas, liko neišspręstas. Aiškaus sutarimo, anot „Politico“ šaltinių, nebuvo ir per J.Bideno vėliau tą pačią dieną inicijuotą nuotolinį pasitarimą.
Daug analitikų teigia, kad konvencinė karinė invazija sausumos keliais yra tik vienas galimų scenarijų, ir galbūt net nėra labiausiai tikėtinas.
„Kiek žinau, aktyvavimo pagrindas nebuvo konkrečiai apibrėžtas. Bet, žinoma, didelė invazija reikštų sankcijas, o jos taip pat būtų aptartos, jei Rusija pradėtų hibridinę ataką“, – teigė vienas diplomatas iš Vidurio Europos šalies.
Dar vienas diplomatas pridūrė: „Tikro sutarimo dar nėra, nes diskusijos tęsiasi. Nėra suderintos bendros pozicijos dėl to, kas aktyvuotų sankcijas, nes apie tai dar nekalbama – kaip ir tai, kokios galėtų būti sankcijos.“
Amerikiečiams ir britams veikti lengviau
Kai kurie pareigūnai, iš arti stebintys sankcijų derinimo procesą, regis, viliasi, kad Rusijos atakos atveju Vakarų sąjungininkai staigiai atidės į šalį bet kokius nesutarimus ir greitai priims nuobaudų paketą.
Bet apžvalgininkams akivaizdu, kad skirtingoms ES šalims narėms, kurių yra 27, ekonominė tokių sankcijų žala būtų skirtinga, o tai, žinoma, yra dirva nesutarimams.
Tarkime, tokios šalys kaip Vokietija labiau priklausomos nuo rusiškų dujų. O Liuksemburgas ar Austrija labiau nukentėtų, jei būtų paskelbtos sankcijoms Rusijos bankams ir finansinėms institucijoms.
Ir net jei konkrečių detalių apie diskusijas dėl sankcijų nėra, kai kurie prieštaravimai jau ryškėja. Tarime, kai kurie Vokietijos pareigūnai pasisako prieš Rusijos atjungimą nuo tarptautinių pervedimų sistemos SWIFT.
Liuksemburgas ar Austrija labiau nukentėtų, jei būtų paskelbtos sankcijoms Rusijos bankams ir finansinėms institucijoms.
Be to, dalis ES pareigūnų nepatenkinti, kad JAV ir Jungtinė Karalystė nurodė pradėti dalinę diplomatinių misijų Kijeve evakuaciją. Bendrijos diplomatų ir, beje, Ukrainos vyriausybės atstovų vertinimu, tokie sprendimai pernelyg ankstyvi bei kaip tik prisideda prie panikos.
Aišku, JAV ir Jungtinei Karalystei veikti lengviau. Kad Briuselis imtųsi veiksmų, turi sutarti visos 28 Bendrijos šalys narės.
Svarsto, kaip užtikrinti dujų tiekimą
Sprendimas atsieti Rusiją nuo tarpbankinių atsiskaitymų sistemos SWIFT, naudojamos lėšoms pervesti visame Žemės rutulyje, šalies ekonomiką paveiktų akimirksniu ir ilgam laikui.
Maskva būtų atribota nuo daugumos tarptautinių finansinių operacijų, įskaitant tarptautinius mokėjimus už parduodamą naftą ir dujas, sudarančius daugiau kaip 40 proc. šalies išorinių įplaukų.
Be to, jau patvirtinta, kad JAV svarsto galimybę pasinaudoti eksporto kontrolės priemonėmis. Pavyzdžiui, Rusija galėtų būti atribota nuo aukštųjų technologijų, naudojamų kariniuose ir keleiviniuose orlaiviuose arba išmaniuosiuose telefonuose.
Rusijai esą galėtų būti nustatytas griežčiausias eksporto apribojimų režimas, panašus į taikomą Kubai, Iranui, Šiaurės Korėjai ir Sirijai.
„Eksporto kontrolės priemonės neleistų Rusijai turėti to, ko jai reikia. Kalbame apie pažangias technologijas, kurios būtinos Rusijos strateginėms ambicijoms. Tokios priemonės gali būti laikomos prekybos apribojimams ginant platesnius JAV nacionalinio saugumo interesus“, – teigė vienas Baltųjų rūmų atstovas.
Rusijai esą galėtų būti nustatytas griežčiausias eksporto apribojimų režimas, panašus į taikomą Kubai, Iranui, Šiaurės Korėjai ir Sirijai.
Bet kitas ES diplomatas „Politico“ ir vėl teigė, kad nerimo dėl atgalinio sankcijų poveikio tikrai yra. Tiesa, tuoj pat nuramino, kad anksčiau ar vėliau sutarimas bus rastas, nes jis svarbus visoms sąjungininkėms.
Be to, Vašingtonas su Europa derina veiksmus su gamtinių dujų tiekėjais visame pasaulyje tam atvejui, jei Rusija per konfliktą dėl Ukrainos nutrauktų jų tiekimą į Senąjį žemyną.
Baltieji rūmai antradienį paskelbė, kad J.Bidenas sausio 31 dieną susitiks su dujų turtingo Kataro emyru šeichu Tamimu bin Hamadu al Thani, su kuriuo, be kitų klausimų, aptars, kaip užtikrinti „pasaulinį energijos išteklių tiekimo stabilumą“.
