„Juk rugpjūčio 8 kažkas turėjo vykti į Maskvą, kažkas turėjo ginti žmogaus teises? – retoriškai klausė N.Sarkozy per ceremoniją Elizėjaus rūmuose, kur jam buvo įteiktas prizas už „politinę drąsą". Šį prizą skyrė žurnalas „Politique Internationale".
„Ar tai ne Jungtinių Valstijų prezidentas pareiškė, kad „Tai nepriimtina"? Ar tai ne Prancūzija visą laiką palaikė dialogą tarp Rusijos ir Gruzijos lyderių", – klausė N.Sarkozy.
Kai tarp Rusijos ir Gruzijos rugpjūtį įsižiebė trumpas karas Tbilisiui panorėjus atsiimti atskilusį Pietų Osetijos regioną, N.Sarkozy tarpininkavo sprendžiant šį konfliktą.
„Aš prisimenu Jungtinių Valstijų prezidento skambutį, likus dienai iki mano kelionės į Maskvą: „Nevyk ten, jie (rusai) nori pulti Tbilisį, beliko tik 40 kilometrų. Nevyk, tik pasmerk tai", – pasakojo N.Sarkozy.
„Mes buvome ten su užsienio reikalų ministru Bernardu Kouchneru, ir tartum visai atsitiktinai, kai mes ten buvome, paliaubos buvo paskelbtos", – šaipėsi N.Sarkozy, priimdamas apdovanojimą – toks pat kadaise buvo įteiktas popiežiui Jonui Pauliui II.
Prancūzijos prezidentas penktadienį turi skristi į Jungtines Valstijas dalyvauti susitikime su G.W.Bushu ir kitais pasaulio valstybių lyderiais bei aptarti finansų krizės klausimus.
Įsijautęs N.Sarkozy nepamiršo save išgirti ir dėl Prancūzijos užsienio politikos Libane pernai gegužę, kai jis buvo ką tik tapęs prezidentu. „Jeigu nebūtume surizikavę dėl taikos ir libaniečių teisių, pakviesdami Sirijos prezidentą Basharą al-Assadą, Libane lig šiol tebebūtų karas", – pažymėjo jis.
Paskui N.Sarkozy palankiai kalbėjo apie savo vaidmenį liepos mėnesį išlaisvinant Prancūzijos pilietę ir Kolumbijos politikę Ingrid Betancourt. Esą būtent jo politika tiesiogiai prisidėjo prie jos išlaisvinimo.
„Ar buvo dar koks nors šansas ištraukti ją iš ten, jeigu Prancūzija nebūtų Ingrid Betancourt iškėlusi svarbiausiu savo politikos tikslu? Nebuvo", – tvirtino jis.
