Tačiau tapęs prezidentu jis pasirinko gerokai švelnesnę poziciją ir Prancūzijos pirmininkavimo ES laikotarpiu save reklamuoja kaip gerą Rusijos draugą, galintį padėti sumažinti tarptautinės bendruomenės baimę Rusijai.
„Manau, kad Sarkozy nori tapti tarpininku tarp Rusijos ir Jungtinių Valstijų“, – pareiškė Fabio Liberti, Paryžiuje įsikūrusio Tarptautinių ir strateginių ryšių instituto bendradarbis.
N.Sarkozy praėjusią savaitę ES ir Rusijos viršūnių susitikime nustebino kai kuriuos sąjungininkus, suabejodamas JAV gynybinio skydo reikalingumu Rytų Europoje. Jis taip pat primygtinai paragino Vašingtoną ir Maskvą įšaldyti raketų dislokavimą iki tol, kol bus surengtos derybos Europos saugumo klausimu.
Rusija pagrasino prie ES sienų dislokuoti savo raketas, jeigu JAV ir toliau sieks Rytų Europoje dislokuoti savo priešraketinį skydą. Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas pritariamai linksėjo galva, kai N.Sarkozy bendravo su žurnalistais po penktadienį Prancūzijoje vykusio susitikimo.
Diplomatai sako, kad abu vyrai užmezgė gerus santykius po to, kai ypač aktyvus Prancūzijos lyderis tarpininkavo paliauboms rugpjūtį, kad būtų užbaigtas Gruzijos ir Rusijos karinis konfliktas.
N.Sarkozy taip pat stengėsi išplėtoti gerus santykius su ministru pirmininku Vladimiru Putinu, kuris, daugelio politikos apžvalgininkų nuomone, įkūnija tą jėgą Rusijoje, su kuria reikia skaitytis.
Sutrukdė pakarti Gruzijos prezidentą
Pabrėždamas jų tvirtą ryšį, N.Sarkozy svarbiausias patarėjas diplomatijos klausimais žurnalui „Nouvel Observateur“ praėjusią savaitę pasakojo, kaip Prancūzijos prezidentas turėjo įtikinėti Rusijos premjerą atsisakyti grasinimų Gruzijos prezidentą Michailą Saakašvilį pakarti „už kiaušių“.
Pasak patarėjo Jeano-Davido Levitteo, V.Putinas įrodinėjo, kad jeigu Jungtinės Valstijos galėjo pakarti Irako vadovą Saddamą Husseiną, tai ir Rusija galėjo susitvarkyti su Gruzijos prezidentu.
„Taip, tačiau ar norite baigti kaip Bushas?“, – anot Levitteo paklausė N.Sarkozy, turėdamas omenyje postą paliekančio prezidento nepopuliarumą. „Tai mintis“, – trumpai pagalvojęs atsakė V.Putinas.
Vis dėlto kokie geri bebūtų jo naujai atrasti ryšiai su Maskva, N.Sarkozy gali susidurti su problemomis, ragindamas Europą pritarti naujai Europos saugumo doktrinai ar atkurti draugiškus santykius su Rusija, nors 27-ias šalis vienijanti Bendrija yra priklausoma nuo Rusijos energijos šaltinių.
Lenkija ir Čekija, kuriose JAV ruošiasi dislokuoti priešraketinį skydą, viešai priekaištavo N.Sarkozy už praėjusią savaitę išsakytas pastabas. Abi šalys davė suprasti, kad tai jų vidaus, o ne kitų Europos sostinių reikalas.
Vokietija taip pat liko nepatenkinta N.Sarkozy raginimu pagrindinį viršūnių susitikimą Europos saugumui aptarti surengti 2009 metų viduryje, dalyvaujant Rusijai ir Jungtinėms Valstijoms. Vokietija tame įžvelgia dar vieną pavyzdį, kaip svarbūs pranešimai paskelbiami net nepasitarus su ES partnerėmis.
Kanclerės Angelos Merkel sąjungininkas, konservatyvus parlamento narys Eckartas von Klaedenas perspėjo Prancūziją nesiimti tokių iniciatyvų, kol neįvyks derybos su naujai išrinktu JAV prezidentu Baracku Obama.
„Europiečiai neturi pastatyti Obamos administraciją prieš įvykusį faktą“, – laikraščiui „Handelsblatt“ sakė politikas.
Gyvenimas scenoje
Politikos apžvalgininkai sako, kad N.Sarkozy naudojasi ilgai trunkančiu valdžios perdavimo procesu Jungtinėse Valstijose, taip mėgindamas sustiprinti savo, kaip pagrindinio tarpininko tarp Europos ir Vašingtono, įtakingumą. Tuo tarpu Vokietijos kanclerė A.Merkel ir Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Gordonas Brownas yra užsiėmę savo šalių problemomis.
„Sarkozy pagrindinį vaidmenį suvaidino užbaigiant karą Gruzijoje ir susikūrė didelę sceną savo veiklai“, – sakė Francois Heisbourgas, Tarptautinio strateginių studijų instituto vadovas.
Prancūzijos lyderis iš dalies šias pozicijas galėjo užimti todėl, kad Prancūzijos pirmininkavimas jam suteikė žymiai svarbesnį vaidmenį. Jis galėjo pirmininkauti daugybei viršūnių susitikimų ir nustatyti Europos bendravimo su Rusija toną.
Nuo sausio pirmos dienos pradedanti pirmininkauti Europos Sąjungai Čekija priešinsis bet kokiems N.Sarkozy mėginimams toliau savintis šį vaidmenį.
Tačiau Rusija nenori tartis su Čekija, buvusia Varšuvos pakto sąjungininke, taip atvirai, kaip derėjosi su Prancūzija. N.Sarkozy taip pat atrodo nėra nusiteikęs sėdėti ramiai ir leisti kitiems gadinti jo dėka atšilusius santykius su Maskva.
Apžvalgininkai mano, kad Prancūzijos lyderis mėgins įtikinti sąjungininkus, jog visiems bus geriau, jeigu jis ir toliau laikysis to paties atviro kurso su Maskva, ypač tokiais neaiškiais laikais.
„Rusija yra gana laukinė šalis, žengianti į ekstremalių ekonominių problemų fazę. Tai yra šalis, kurią tikriausiai norima pamėginti įkalbėti bendradarbiauti“, – F.Heisbourgas.
