N.Sarkozy, kuris pasiekė, kad steigiant jo sumanytą Viduržemio jūros regiono šalių sąjungą prie vieno stalo susėstų arabų valstybių ir Izraelio lyderiai, nori ir toliau stiprinti savo, kaip valstybininko, autoritetą, kas sustiprintų savo pozicijas pačioje Prancūzijoje.
Tačiau jo laukia sunki užduotis, nes Rusija kariniu atžvilgiu paėmė viršų atsiskyrusiuose Gruzijos Pietų Osetijos ir Abchazijos regionuose ir atrodo, kad Maskva nėra nusiteikusi leistis į kompromisus.
Gruzija pirmadienį paprašė tarptautinio įsikišimo ir atitraukė savo pajėgas sostinei ginti, o rusų pajėgos, ignoruodamos Vakarų raginimus sustabdyti karinius veiksmus, pasistūmė toliau į jos teritoriją.
N.Sarkozy į Maskvą turi atvykti 9 val. 10 min. Grinvičo (12 val. 10 min. Lietuvos) laiku. Po susitikimo su Rusijos prezidentu Dmitrijumi Medvedevu jis 10 val. 40 min. Grinvičo (13 val. 40 min. Lietuvos) laiku turi surengti spaudos konferenciją. Po to N.Sarkozy ketina vykti į Gruziją ir vakare susitikti su prezidentu Michailu Saakašviliu.
Rusijos žiniasklaida antradienį pažymi, kad Kremlius gali iškelti griežtą taikos sudarymo sąlygą – Michailas Saakašvilis turi atsistatydinti iš Gruzijos prezidento pareigų. Laikraštis „Komersant“ teigia, kad Rusija ne tik sieks M.Saakašvilio atsistatydinimo ar atstatydinimo, tačiau taip pat ketina jį persekioti padedama specialaus tarptautinio tribunolo dėl Pietų Osetijos.
M.Saakašvilio nušalinimo nuo valdžios klausimą Maskva laiko principiniu. Tokiu būdu N.Sarkozy turės rinktis, ką jis darys – bandys įtikinti M.Saakašvilį pasitraukti arba bus priverstas pareikšti Kremliui, kad jo sąlygos yra neišpildomos, rašo „Komersant“.
Pakloti pamatų susitarimui buvo nusiųstas prancūzų užsienio reikalų ministras Bernard'as Kouchneras, kuris sekmadienį Gruzijai pateikė taikos planą.
M.Saakašvilis sakė, kad sutinka su tuo planu, pagal kurį būtų dislokuotos jungtinės taikos palaikymo pajėgos, o kariai grįžtų į pozicijas, buvusias prieš konfliktą. Rusija viešai dar neatsakė į šį planą, bet Prancūzija tikisi, jog padės tai, kad ji kreipia dėmesį į Rusijos susirūpinimą dėl Gruzijos narystės NATO.
Prancūzija yra tarp valstybių, per balandį įvykusį viršūnių susitikimą nepasidavusių JAV vadovaujamam spaudimui suteikti Gruzijai Narystės veiksmų planą, kuris yra gairės siekiant įstoti į NATO. Galiausiai Aljanso lyderiai paskelbė, kad Gruzija ir Ukraina kada nors į jį įstos.
N.Sarkozy taip pat yra užmezgęs gerus santykius su Rusijos premjeru, buvusiu prezidentu Vladimiru Putinu. Prancūzijos prezidentas sieks pasinaudoti savo parama V.Putinui, kuri yra kontrastas sudėtingesniems Maskvos santykiams su Didžiąja Britanija, kuriems pakenkė šnipinėjimo skandalai, ir su Vašingtonu, kuriuos komplikavo planuojamas JAV priešraketinės gynybos skydas.
Bet koks susitarimas taip pat sustiprintų N.Sarkozy, kaip iki šių metų pabaigos Europos Sąjungai vadovaujančios šalies vadovo, pozicijas ir padidintų jo, kaip taikos tarpininko, autoritetą po birželį surengtos kelionės į Izraelį, kurios metu jis sakė, kad nori paskatinti izraeliečių ir palestiniečių dialogą.
