Kad nepasikartotų praėjusių metų tragedija, įvykusi minioms plūstant prie Džamarato tilto, kur vyksta minėtas ritualas, šiemet buvo įgyvendinta virtinė saugumo priemonių.
Tiltas yra kelių aukštų, kad ritualą galėtų atlikti daugybė maldininkų. Jų šiemet susirinko daugiau kaip 1,8 milijono.
Į Šėtoną simbolizuojančius stulpus hadžo dalyviai mėto akmenukus, kurių sekmadienį vakare prisirinko netoliese esančioje Muzdalifoje.
Saudo Arabijos karalius Salmanas sekmadienį atvyko į Miną užtikrinti, kad maldininkai galėtų „lengvai, patogiai ir saugiai atlikti ritualus“, pranešė oficialioji Saudo Arabijos spaudos agentūra.
Karalius taip pat buvo informuotas apie pasirengimą saugiam maldininkų judėjimui tarp Muzdalifos ir Minos.
Akmenukų mėtymo apeigos artimiausiomis dienomis bus atliekamos tris kartus. Pirmą kartą tai vyks prasidedant Id al Adhai (Aukojimo šventei). Ši šventė musulmonams yra pati svarbiausia; ją švenčia daugiau kaip 1,5 mlrd. tikinčiųjų visame pasaulyje.
Po Šėtono apmėtymo akmenimis yra skerdžiamos avys, o jų mėsa dalijama nepasiturintiems musulmonams. Tai simbolizuoja Abraomo pasiryžimą Dievui įsakius paaukoti sūnų – kaip tiki daugelis musulmonų, Izmaelį (Ismailą). Vis dėlto Dievas galiausiai nurodęs bibliniam patriarchui paaukoti avinėlį.
Apmėtymo akmenimis ritualu atkartojami Abraomo veiksmai, kai jis priešinosi Šėtono gundymui nepaklusti Dievo valiai.
Pernai per šį ritualą įvykusi tragedija yra didžiausia per visą hadžo istoriją.
Saudo Arabija ir toliau oficialiai nurodo, kad žuvo 769 žmonės. Tačiau duomenys, pateikti pareigūnų iš daugiau kaip 30 šalių, rodo, kad šis bendras aukų skaičius kone triskart didesnis.
Pareigūnai pranešė apie tragedijos tyrimą, bet jokios išvados taip ir nebuvo paskelbtos.
Šiemet buvo įvesta virtinė naujų saugumo priemonių, tarp jų – apyrankės su maldininkų asmens duomenimis. Be to, Džamarato rajone buvo paplatinti keliai, nurodė laikraščiai.
Saudo Arabijos televizijos parodytose nuotraukose iš oro matyti maldininkų srautai, keliais plūstantys Džamarato link. Buvo parodytas ir saugumo pareigūnas, stebintis saugumo kamerų filmuojamas minias.
Maldininkų srautai stebimi ir iš sraigtasparnių, o policija nukreipia juos taip, kad nesusidarytų sangrūdų.
Tačiau sunitų dominuojamos Saudo Arabijos įvestos naujos saugumo priemonės nepatenkino šiitiško Irano: šis piktai kėlė klausimus dėl karalystės atliekamo švenčiausių islamo vietų prižiūrėtojos vaidmens.
Pernai per hadžą Iranas patyrė daugiausiai aukų – žuvo 464 iraniečių maldininkai.
Šiemet, pirmą kartą per kelis dešimtmečius, 64 tūkst. maldininkų iš Irano hadže nedalyvauja, nes abi regiono varžovės nesugebėjo susitarti dėl saugumo ir logistikos.
Šimtai tūkstančių tikinčiųjų iš Irano šeštadienį surengė alternatyvią piligriminę kelionę į šiitų šventąjį miestą Kerbelą Irake.
Saudo Arabija sekmadienį pranešė įsteigusi naują palydovinį televizijos kanalą persų kalba, apskritą parą transliuojantį hadžo ritualų vaizdą bei maldas iš Mekos Didžiosios mečetės.
Persų kalba daugiausia kalbama Irane, Afganistane ir Tadžikistane.
Hadžas yra vienas iš penkių islamo stulpų, siektina kiekvieno musulmono dvasinio gyvenimo kulminacija. Jį bent kartą gyvenime turi atlikti kiekvienas tai išgalintis ir pajėgiantis musulmonas.
Maldininkai į hadžą vyksta iš viso pasaulio. Didžiausias tikinčiųjų srautas atvyksta iš Indonezijos, kuri yra daugiausia gyventojų musulmonų turinti šalis pasaulyje.
