Šiuo metu Persijos įlankos arabų šalių institute Vašingtone dirbanti mokslininkė H.al Dosari – viena pirmųjų aktyvisčių, išdrįsusių pasipriešinti įstatymams ir vairuoti viešose vietose. Gyvendama Saudo Arabijoje ji dirbo medicinos mokslininke, dėstytoja, šalies Sveikatos apsaugos ministerijos konsultante.
– Dekreto kritikai teigia, kad jis nėra prasmingas, kadangi moterys be vyriškos lyties globėjo negali atlikti paprasčiausių kasdienių veiksmų, pavyzdžiui, nuvykti į ligoninę. Kaip iš tiesų leidimas vairuoti pakeis Saudo Arabijos moterų gyvenimus?
– Moterims, turinčioms itin jas kontroliuojančius globėjus, šis dekretas neatneš didelių pokyčių – globėjai paprasčiausiai neleis joms išeiti iš namų ar gauti vairuotojo pažymėjimo. Net jei vyriausybė ir suteikia tokią galimybę, moterims nebūtinai lengva ja pasinaudoti.
Kitoms moterims teisė vairuoti yra labai svarbi. Saudo Arabijoje neturime viešojo transporto, todėl norinčios nuvykti į darbą moterys yra visiškai priklausomos nuo vairuotojų ar šeimos narių.
Vadinasi, pirmiausia tai bus naudinga ekonomiškai. Kai kurios moterys negali įsidarbinti tik todėl, kad neišgali turėti vairuotojo ar naudotis „Uber“. Be to, iš užsienio atvykusiam asmeniniam vairuotojui turi ne tik mokėti atlyginimą, bet ir jį apgyvendinti. Tokios prabangos dauguma moterų tiesiog neturi.
Kai ekonominė situacija nėra gera, o nedarbas – didelis, moterims gali būti sunku surasti gerai apmokamą darbą. Jei tokį ir suranda, pajamomis tenka dalytis su vairuotoju. Leidimas vairuoti leis moterims įžengti į darbo rinką ir imtis tų darbų, kurie anksčiau joms nebuvo patrauklūs dėl vairavimo klausimo.
– Paskelbus dekretą už vairavimo teisę kovojusioms aktyvistėms buvo įsakyta tylėti – apie sprendimą neleista atsiliepti net teigiamai. Kodėl? Juk suteikta teisė kalbėti būtų dar vienas gudrus viešųjų ryšių, kuriais taip rūpinasi M.bin Salmanas, žingsnis.
– Saudo Arabijoje gyvenančios ir ketinančios iš užsienio grįžti aktyvistės, kurios aktyviai davė interviu, sulaukė grasinančių telefoninių skambučių. Tai susiję ne su teise vairuoti, o vyriausybės siekiu kontroliuoti visuomenei siunčiamas žinutes.
Saudo Arabijos žmonės labai domisi, ką kiti šneka socialiniuose tinkluose. Pasaulio žurnalistai, tarptautinės vystymo ir žmogaus teisių organizacijos bando susisiekti su drąsiai apie šalies problemas kalbančiomis moterimis ir suteikti joms galimybę pasisakyti.
Savo ruožtu M.bin Salmanas nori kontroliuoti žinutę tiek viduje, tiek išorėje. Kalbėti leidžiama tik tiems, kuriuos „palaimino“ vyriausybė. Pavyzdžiui, Saudo Arabijos ambasadoje JAV atstove spaudai buvo paskirta moteris, pranešusi apie draudimo vairuoti panaikinimą. Vis dėlto ir ji reprezentuoja vyriausybės, o ne ją kvestionuojančių moterų poziciją.
– Manoma, kad princo M.bin Salmano ekonominis planas „Vision 2030“ negali būti įgyvendintas be socialinės transformacijos. Ar Saudo Arabijos visuomenė, ypač religingoji jos dalis, yra pasiruošusi esminiams pokyčiams?
– Saudo Arabijos visuomenė – labai didelė, ją sudaro apie 30 mln. žmonių. Ji – labai įvairi, yra daugybė žmonių, kurie mąsto labai globaliai.
Tačiau nusprendus modernizuoti religinį naratyvą, pavyzdžiui, uždraudus religinei policijai viešose vietose vykdyti reidus, nebuvo jokio pasipriešinimo.
Vyriausybė teigia, esą, negalinti modernizuoti šalies, nes mūsų visuomenę sudaro labai konservatyvios grupės. Tačiau nusprendus modernizuoti religinį naratyvą, pavyzdžiui, uždraudus religinei policijai viešose vietose vykdyti reidus, nebuvo jokio pasipriešinimo.
Nevyko protestai, nesigirdėjo prieštaravimų. Tiesą sakant, buvo atvirkščiai.
Žmonės šį žingsnį šventė ir sveikino, jie džiaugėsi galintys būti viešose vietose be religinės policijos priežiūros. Tokia reakcija prieštarauja vyriausybės teiginiams, kad žmonės nenori modernizacijos.
Panašiai įvyko ir nusprendus įkurti universitetą, kuriame gali studijuoti abiejų lyčių asmenys. Prašymus studijuoti pateikė ir vyrai, ir moterys. Niekas nesakė, kad toks universitetas – nereikalingas.
Kai 2006-aisiais buvo pradėta stipendijų studijoms užsienyje programa, daugybė vyrų ir moterų tuo pasinaudojo be jokių problemų.
Rugsėjį vyriausybė suėmė ir įkalino labai daug žmonių, kurie turėjo prisidėti prie religijos kulto pokyčių. Jie pasisakė už leidimą moterims vairuoti, globėjų sistemos panaikinimą, religinę toleranciją. Daugelis jų buvo islamo dvasininkai.
Todėl reikia kvestionuoti, ar vyriausybės teiginiai, kad visuomenei nereikia daugiau reformų, yra teisingi. Žinoma, šalyje yra labai religingų žmonių, tačiau jie nereprezentuoja Saudo Arabijos populiacijos.
– Princas M.bin Salmanas žadėjo paversti islamą nuosaikesniu. Kokią įtaką tai turės šalies moterims? Juk esate minėjusi, kad dažnai moterų teisės ribojamos ne dėl religinių, o politinių priežasčių.
– Moterims tai turės labai teigiamą įtaką. Islamas – labai įvairialypė religija, skirtingos religinės mokyklos tais pačiais klausimais gali pateikti labai skirtingas nuomones. Tai, koks islamas vyrauja šalyje, sprendžia karalius, o ne žmonės.
Jei islamas taptų nuosaikesnis, išsispręstų daugybė moterų problemų. Tačiau pokyčiai nevyksta. Kodėl? Nes vyriausybė moterų teisėmis žaidžia kaip ir bet kokiomis kitomis teisėmis ar privilegijomis.
Kai vyriausybei reikia atitraukti pasaulio dėmesį nuo savo nusikaltimų, ji moterims suteikia daugiau teisių. Pavyzdžiui, prieš paskelbiant dekretą, leidžiantį moterims vairuoti, šalyje buvo suimta daugybė žmonių. Be to, Saudo Arabija buvo tarptautinių organizacijų dėmesio centre dėl prieš Jemeną vykdomos kampanijos.
Tokie sprendimai leidžia princui Salmanui pasaulio akyse atrodyti kaip modernizatoriui šalies, kuri niekada nebuvo modernizuota. Tai – politinis įrankis, kuriuo siekiama nukreipti dėmesį nuo žalingos vidaus ir užsienio politikos. Tai nėra bandymas įgalinti moteris, suteikti joms daugiau laisvės ar tokias pat galimybes ir privilegijas, kokias turi vyrai.
– Jei vis dėlto Saudo Arabijos vyriausybė nuspręstų imtis realių reformų, ką, siekiant pagerinti moterų gyvenimą, reikėtų padaryti pirmiausia?
– Moterims, kaip ir visiems Saudo Arabijos gyventojams, reikia pilietinių teisių. Jei jos nebus suteiktos, nematau jokių realių reformų galimybės. Jei žmonės neturės pilietinių ir politinių teisių, jei jie negalės paveikti sprendimų priėmimo proceso, reformos visada bus primetamos iš viršaus.
25 metus laukėme, kol moterims bus leista vairuoti. Prireikė apie 30 metų, kad moterys galėtų gauti išsilavinimą. Maždaug 50 metų laukėme moterų dalyvavimo savivaldos rinkimuose. Visa tai vyksta lėtai todėl, kad sprendimus priima karalius, o ne šalies žmonės.
25 metus laukėme, kol moterims bus leista vairuoti. Prireikė apie 30 metų, kad moterys galėtų gauti išsilavinimą. Maždaug 50 metų laukėme moterų dalyvavimo savivaldos rinkimuose.
Lyčių nelygybę nulėmė įsišaknijusi vyrų viršenybė prieš moteris, globėjų sistema. Reikia tą viršenybę panaikinti ir apsaugoti moteris. Joms reikia suteikti teisę tapti visaverčiais suaugusiais asmenimis, pavyzdžiui, sulaukus 18 metų amžiaus galėti priimti sprendimus be globėjo pritarimo. Be to, moteris reikia saugoti nuo smurtaujančių globėjų.
Tuomet moterų situacija šalyje pasikeistų. Joms nebereikėtų tuoktis tam, kad išvengtų smurto, ar likti namuose, užuot siektų profesinių tikslų.
Vis dėlto neužtenka vien panaikinti vyrų viršenybę. Būtina ši procesą kontroliuoti ir reguliuoti. Moterims, kenčiančioms nuo smurtaujančių ar savo galia piktnaudžiaujančių globėjų, būtina suteikti reikalingus išteklius. Dabar šiuo klausimu nedaroma nieko. Kai moteris pasiskundžia dėl smurto, ji tiesiog sugrąžinama į šeimą.
– Princas M.bin Salmanas žada iki 2030-ųjų transformuoti ekonomiką ir socialinį šalies gyvenimą. Kaip jūs įsivaizduojate Saudo Arabiją po 13 metų?
– Jei viskas klostysis taip, kaip dabar, vyriausybė visiškai kontroliuos žiniasklaidą, daugybė žmonių bus įkalinti vien todėl, kad pareiškė savo nuomonę. Sveikatos apsaugos ir švietimo srityse bus jaučiamas smarkus pablogėjimas, kadangi šiuo metu ribojamas šių sričių finansavimas.
Iš užsienio atvykę darbuotojai susidurs su daugybe problemų, šalyje bus didesnis nedarbas. Tiek vyrams, tiek moterims taps sunkiau patekti į darbo rinką. Turintiems aukštajį išsilavinimą teks rinktis nebūtinai jiems tinkančius darbus, daugiausia dėl to, kad nėra jų teises ginančių profsąjungų.
