Dėl žudynių Čarlstono miesto centre esančioje Emanuel afrikiečių metodistų episkopalinėje bažnyčioje 22 metų D.Roofas praėjusį mėnesį buvo pripažintas kaltu pagal 33 federalinius kaltinimus, įskaitant kaltinimus dėl mirtimi pasibaigusių neapykantos nusikaltimų.
Biblijos studijų grupė „Motina Emanuel“, į kurią buvo užsirašęs ir D.Roofas, kaip tik ruošėsi baigiamajai maldai, kai šis jaunuolis, save vadinantis nacių ir Kuklusklano šalininku, ėmė šaudyti ir nužudė devynis žmones.
Tarp jo aukų – šešių moterų ir trijų vyrų, kuriems buvo nuo 26 iki 87 metų, buvo ir tų maldos namų vyriausiasis pastorius – 41 metų Clementa Pinckney, pagarbą pelnęs Pietų Karolinos Senato narys, raginęs sugriežtinti ginklų kontrolės įstatymus.
Šios žudynės vėl pabrėžė gilų Amerikos susiskaldymą rasiniu pagrindu ir skirtingą visuomenės požiūrį į konstitucijos įtvirtintą teisę turėti šaunamųjų ginklų.
D.Roofas abejingai išklausė nuosprendį, kuris federaliniame teisme buvo paskelbtas po kelias valandas trukusio dvylikos prisiekusiųjų svarstymo. Klausantis nuosprendžio keliskart jo veide, regis, pasirodė šypsena.
„Vis dar manau, kad turėjau tai padaryti“, – anksčiau prisiekusiesiems sakė D.Roofas savo ne itin rišlioje baigiamojoje kalboje.
D.Roofas nepaisė savo advokatų bei teisėjo patarimų ir teismo proceso bausmės skyrimo etape sau atstovavo pats.
„Neišliejau nė ašaros“
Per pirmąjį teismo proceso etapą D.Roofas nerodė jokių atgailos ženklų, kai žudynes išgyvenę žmonės pasakojo šiurpias to vakaro įvykių detales.
Prisiekusiesiems buvo parodytas vaizdo įrašas su kraują stingdančiu D.Roofo kaltės pripažinimu.
„Reikėjo kažko griebtis, nes juodaodžiai kasdien žudo baltuosius“, – be jokių emocijų sakė D.Roofas jo apklausą vykdžiusiam Federalinio tyrimų biuro specialiajam agentui.
„Jie kasdien išprievartauja 100 baltųjų“, – aiškino jis.
2015 metų rugpjūtį kalėjime iš D.Roofo buvo konfiskuoti užrašai, kuriuose vaikinas rašė, kad „nesigaili“.
„Neišliejau nė vienos ašaros dėl nekaltų žmonių, kuriuos nužudžiau“, – rašė jis.
D.Roofo advokatai bandė įrodyti, kad jų ginamasis yra nepakaltinamas, tačiau JAV apygardos teisėjas Richardas Gergelas dukart nusprendė, kad vaikinas gali būti teisiamas.
Federalinėse bylose mirties nuosprendžiai skelbiami palyginti retai, nes paprastai už smurtinius nusikaltimus teisiama pagal valstijų įstatymus.
Nuo 1976 metų federaliniai pareigūnai mirties bausmę įvykdė tik trims nuteistiesiems.