Kontroversiškiausia Globalaus saugumo įstatymo projekto dalis – 24 straipsnis – draudžia viešinti nuotraukas ir vaizdo įrašus, leidžiančius identifikuoti teisėsaugos pareigūną „siekiant jam pakenkti fiziškai ar psichologiškai“. Pripažinus asmenį kaltu, jo lauktų metai įkalinimo arba 45 tūkst. eurų bauda.
Daug kritikos sulaukęs ir protestus išprovokavęs įstatymo projektas buvo pakoreguotas, kad, pasak įstatymų leidėjų, būtų užtikrinta žiniasklaidos laisvė. Antradienį Nacionalinėje Asamblėjoje patvirtintas įstatymo projektas gruodį bus svarstomas Senate.
Prancūzijos premjeras Jeanas Castexas sakė, kad naujasis įstatymo projektas „neturėtų pakenkti teisėtam visuomenės interesui būti informuota“.
Pasak buvusios žurnalistės, Prancūzijos žmogaus teisių gynėjos Claire Hedon, 24 straipsnio pataisa – žingsnis teigiama linkme. Tačiau ji įspėjo, kad Prancūzijoje jau yra būdų nubausti tuos, kurie publikuoja vaizdo įrašus siekiant pakenkti.
Šeštadienį Prancūzijoje vyko protestai prieš įstatymo projektą – įvairiuose šalies miestuose į maršus susirinko apie 22 tūkst. žmonių. Paryžiuje tarp dalyvių buvo žiniasklaidos atstovų, „Geltonųjų liemenių“ protestuotojų „Extinction Rebellion“ judėjimo narių.
Žibalo į ugnį įpylė ir tai, kad pirmadienį pareigūnai naudojo perteklinę jėgą vaikydami migrantų stovyklą Paryžiuje. Socialiniuose tinkluose paplitusiuose vaizdo įrašuose matyti, kad kai kurie migrantai buvo sumušti. Vidaus reikalų ministras Gerardas Darmaninas tokius vaizdus pavadino „šokiruojančiais“.
Išplėsta galimybė filmuoti piliečius
Globalaus saugumo įstatymas išplės teisėsaugos pareigūnų galimybes filmuoti piliečius be jų sutikimo naudojantis prie kūno pritvirtintomis kameros ir bepilotėmis skraidyklėmis. Įstatymas ribos nuotraukų ar vaizdo įrašų, kuriuose matomi policijos pareigūnų veidai, viešinimą, rašo CNN.
„Amnesty International“ sako, kad jei įstatymas bus priimtas toks, koks yra dabar, Prancūzija, viena iš pirmųjų pasaulyje paskelbusių apie universalias žmogaus teises, taps išimtimi tarp demokratijų.
„Jei žmonės negali nieko filmuoti gatvėse, kai policija kartais gali neteisėtai panaudoti jėgą, siunčiama labai nerimą kelianti žinutė“, – transliuotojui sakė organizacijos „Amnesty International“ Prancūzijoje prezidentė Cecile Coudriou.
Įstatymo projekto gynėjai tikina, kad jis reikalingas, nes pareigūnai dažnai būdavo viešinami ir terorizuojami socialiniuose tinkluose per „Geltonųjų liemenių“ protestus 2018 ir 2019 metais. Anot įstatymo rėmėjų, tai nesutrukdys žurnalistų darbui, kadangi persekiojami asmenys bus baudžiami tik tuo atveju, jei bus įrodyta intencija pakenkti.
„Reporterių be sienų“ (RSF) organizacija tvirtina, kad įstatymas apibrėžtas pernelyg miglotai. „Intencija – koncepcija, kuri atvira interpretacijoms, kurią sunku nustatyti“, – rašoma organizacijos pareiškime.
„Dėl bet kokios paviešintos nuotraukos ar vaizdo įrašo, kuriame galima atpažinti policijos pareigūnus, ir kurį lydį kritiški komentarai, gali būti apkaltintas siekiu pakenkti tiems pareigūnams“, – rašoma RSF pareiškime.
Prezidento Emmanuelio Macrono partijai „La République en Marche“ priklausantis parlamentaras Jeanas-Michelis Fauvergue, anksčiau vadovavęs policijos antiteroristiniam daliniui, palaiko Globalaus saugumo įstatymo projektą.
„24-asis straipsnis skirtas uždrausti pareigūnų viešinimą ir terorizavimą socialiniuose tinkluose, kad to nedarytų piktavališki ir pavojingi individai. Nesijaudinkite: žurnalistai ir toliau galės dirbti savo darbą“, – J.M.Fauvergue kalbėjo parlamente.
Piliečių teisė apsiginti
Baiminamasi ne tik dėl žurnalistų darbo apribojimo – nerimauja ir visuomenė. Pasak C.Coudriou, pastaruoju metu Prancūzijoje buvo daug atvejų, kai policijos brutalumas buvo atskleistas tomis priemonėmis, kurias dabar ketinama uždrausti.
Organizacija „Amnesty International“ pasinaudojo ne vienu tokiu vaizdo įrašu, prieš tai patikrinusi jų autentiškumą.
„Tai rodo, kad policijos brutalumas gali vykti nepaisant nuolatinės neigimo strategijos“, – CNN sakė C.Coudriou.
Anksčiau šiemet Šiaurės afrikiečių šaknų turintis 42 metų Cédricas Chouviatas mirė netrukus po to, kai jį netoli Eifelio bokšto sustabdė policija, rašo CNN.
Kaip rodo praeivių filmuota medžiaga, C.Chouviatą ant žemės nuvertė trys pareigūnai, jis mirė ligoninėje. Autopsija parodė sulaužytas gerklas.
Policija ilgą laiką neigė elgusis netinkamai, tačiau vaizdo įrašai lėmė, kad buvo pradėtas kriminalinis tyrimas. Dabar trims policijos pareigūnams pateikti kaltinimai nužudymu, visi jie kaltę neigia.
Anksčiau šiemet prancūzų žurnalistas Valentinas Gendrotas slapta įsidarbino policijoje. Jis savo knygoje rašė ne tik apie pareigūnų patiriamą nuolatinį stresą ir priešiškumą jų atžvilgiu, privedantį iki savižudybės, bet ir tarp policininkų matytą rasizmą bei smurtą.
„Norėjau slapta įsidarbinti policijos komisariate, kad galėčiau parodyti tai, ko mes niekada nematome. Prancūzijoje yra du dideli tabu: policijos smurtas bei neprofesionalumas, taip pat policininkų savižudybės. Prancūzijoje žmonės arba mėgsta policiją, arba jos nekenčia“, – V.Gendrotas sakė „The Guardian“.
Pasak žurnalisto, vieno pirmųjų patruliavimų metu jis matė, kaip kolega policijos autobusiuke sumušė paauglį migrantą.
„Dvi savaitės su uniforma ir aš jau bendrininkas sumušant jauną migrantą. Incidentas niekada nebuvo protokoluotas. Kas įvyksta autobusiuke, tas lieka autobusiuke“, – V.Gendrotas rašo knygoje „Flic“.
