„Deja, šį rytą negalima pradėti ligonių ir sužeistųjų medicininė evakuacijos, kaip buvo planuota, kadangi neužtikrintos būtinos sąlygos“, – sakė JT humanitarinės pagalbos agentūros atstovas Jensas Laerke.
JT humanitarinės misijos Sirijoje vadovas Janas Egelandas ketvirtadienį sakė, kad visos „žalios šviesos“, kurių reikia medicininei evakuacijai penktadienį pradėti, buvo uždegtos.
Pasak jo, šią galimybę atvėrė Alepo rytinius rajonus kontroliuojantys sukilėliai, Sirijos vyriausybė ir jos pagrindinė sąjungininkė Rusija.
Tačiau J.Laerke žurnalistams sakė, kad saugumo garantijos nebuvo suteiktos, tad pagalbos darbuotojai kol kas negali pajudėti iš savo pozicijų vyriausybės kontroliuojamame vakariniame Alepe.
„Tai yra labai sunki operacija“, – sakė jis.
Paliaubos kol kas laikosi
Tiesa, paliaubos šiame nuniokotame Sirijos mieste iš esmės laikosi jau antra diena.
Per Rusijos remiamą Sirijos vyriausybės puolimą rytinei, sukilėlių kontroliuojamai Alepo daliai atsiimti buvo paskelbta vienašališka „humanitarinė pauzė“, kad miestą galėtų palikti civiliai ir sukilėliai.
Tačiau nėra jokių ženklų, kad civiliai ar sukilėliai paisytų raginimų išvykti, o Damaskas ir Maskva apkaltino opozicijos kovotojus neleidžiant evakuotis.
Jungtinės Tautos ir Raudonas Kryžius tikėjosi pasinaudoti vadinamąja „humanitarine pauze“ rytiniuose Alepo rajonuose, Rusijos ir Damasko režimo pajėgoms nutraukus jų bombardavimą.
Iš pradžių buvo nurodoma, kad paliaubos truks tik 11 valandų, bet Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu vėlai ketvirtadienį paskelbė, kad jos bus pratęstos „24 valandas“. Ne visai aišku, kada tiksliai paliaubos turėtų baigtis.
Rytinę Alepo miesto dalį, kurią sukilėliai užėmė 2012 metais, armija yra apsiautusi nuo liepos vidurio, o nuo rugsėjo 22-osios, kai buvo pradėtas puolimas visam Alepui atsiimti, šią miesto dalį nuožmiai bombardavo vyriausybė ir jos sąjungininkė Rusija.
Nuo puolimo pradžios jau žuvo beveik 500 žmonių, daugiau kaip ketvirtadalis jų – vaikai. Daugiau kaip 2 tūkst. civilių buvo sužeisti.
Aukų skaičiai sukėlė pasipiktinimą Vakaruose; Vašingtonas pareiškė, kad šie bombardavimai gali prilygti karo nusikaltimui.
Rusija paskelbė, kad nuo antradienio sustabdė aviacijos smūgius, o nuo ketvirtadienio vienašališkai nutraukė ugnį.
Tuo tarpu Sirijos armija paskelbė, kad atidaro aštuonis koridorius, kuriais iš miesto saugiai pasitraukti gali daugiau kaip 250 tūkst. civilių, įstrigusių sukilėlių rajonuose, bet kol kas šiuo pasiūlymu beveik niekas nepasinaudojo.
„Rytiniame rajone nėra jokio judėjimo koridoriais. Kol kas nematėme jokio gyventojų ar kovotojų judėjimo“, – sakė padėtį šalyje stebinčios organizacijos „Syrian Observatory for Human Rights“ vadovas Rami Abdel Rahmanas.
Istorinio masto nusikaltimai
Tuo metu JT Žmogaus teisių taryba penktadienį surengė specialų posėdį aptarti šiurpią situaciją karinių veiksmų nuniokotame Sirijos Alepo mieste.
JT žmogaus teisių vadovas Zeidas Ra'adas Al Husseinas pareikalavo nedelsiant imtis veiksmų, kad būtų sustabdyti „istorinio masto nusikaltimai“ Alepe.
JT Žmogaus teisių tarybos posėdis buvo sušauktas Didžiosios Britanijos iniciatyva.
Posėdžio dalyviai sieks priimti rezoliuciją, smerkiančią šiurkščius pažeidimus Alepe, ypač sukilėlių kontroliuojamuose rytiniuose miesto rajonuose, kur Rusijos palaikomų Damasko režimo pajėgų brutalios apsiausties sąlygomis gyvena apie 250 tūkst. civilių.
JT Žmogaus teisių tarybos posėdis buvo sušauktas Didžiosios Britanijos iniciatyva.
„Apsiaustis ir Alepo rytinių rajonų bombardavimas nėra tiesiog tragedijos; tai taip pat yra istorinio masto nusikaltimai“, – sakė JT žmogaus teisių vadovas.
Ilgiau nei penkerius metus trunkantį Sirijos pilietinį karą jis pavadino „karu svetimomis rankomis“ (angl. proxy war) ir paragino konflikto šalis atidėti į šalį savo taktinius manevrus.
JT Tyrimo komisijos Sirijai pirmininkas Paulo Pinheiro pakartojo raginimą, kad Tarptautinis Baudžiamasis Teismas imtųsi tirti pažeidimus šioje karo draskomoje šalyje.
Nors JT Žmogaus teisių tarybos rezoliucijos neturi privalomosios galios, manoma, kad Damasko režimo sąjungininkė Rusija trukdys priimti bet kokį rezoliucijos projektą, griežtai smerkiantį Sirijos prezidento Basharo al Assado vyriausybę.
Rezoliuciją bus bandoma priimti vėliau penktadienį.
Šio JT Žmogaus teisių tarybos neeilinio posėdžio sušaukimą taip pat palaikė Prancūzija, Vokietija, Jungtinės Valstijos, taip pat B.al Assado režimo regioninė priešininkė Turkija.
