Rytų Europos studijų centro direktorius, politologas Linas Kojala teigė, kad „G.H.W.Busho neįvertiname kaip žmogaus, kuris sugebėjo labai sudėtingu metu nuvesti pasaulį į dešimtąjį dešimtmetį be didesnių konfliktų, susirėmimų ir tragedijų“.
Pasak jo, „Bushas buvo balansuotojas“, labai daug prisidėjęs prie Lietuvos nepriklausomybės atgavimo.
41-asis JAV prezidentas pareigas eiti praėjo 1989 metų sausį, tų metų gruodį jis susitiko su Sovietų Sąjungos vadovu Michailu Gorbačiovu. Susitikę supergalių lyderiai pasirašė Maltos susitarimą.
Pasak diplomato, signataro Česlovo Vytauto Stankevičiaus, G.H.W.Bushas Lietuva rūpinosi dar iki Maltos sutarties sudarymo, tačiau „dėmesys buvo proceso, kurį pradėjo Gorbačiovas SSRS, ir kurį pradėjo Sąjūdis Lietuvoje, kontekste“.
Č.V.Stankevičius priminė, kad prezidento patarėjas Henry Kissingeris pasiūlė G.H.W.Bushui susitikti su M.Gorbačiovu ir sudaryti aukščiausio lygio susitarimą dėl Rytų Europos.
„Kad Amerikos prezidentas pasiūlytų SSRS vadovui, jog jis dėl Europoje vykstančių procesų įsipareigotų nenaudoti jėgos. Savo ruožtu Bushas pažadėtų nekelti Gorbačiovui problemų dėl tų vykstančių procesų – nepanaudoti jų prieš SSRS saugumą“, – apie Maltos susitarimo priešistorę kalbėjo Č.V.Stankevičius.
Jis pridūrė, kad susitikimo metu diskusijose apie Baltijos šalių nepriklausomybę dominavo Lietuva, buvusi šio judėjimo lyderė.
Anot diplomato, nors susitikime G.H.W.Bushas pabrėžė, kad JAV niekada nepripažino Baltijos šalių okupacijos ir reikalavo prieš jas nenaudoti karinės jėgos, jis į problemą žvelgė globaliu mastu ir daugiau svarbos teikė SSRS viduje vykusiai perestroikai.
„Bushas pažadėjo, kad jei Gorbačiovas nenaudos jėgos prieš Lietuvą, JAV Lietuvos atžvilgiu laikysis santūrumo“, – sakė Č.V.Stankevičius.
„Gorbačiovas pažadėjo prieš Lietuvą karinės jėgos nenaudoti pripažindamas, kad tai reikštų galą perestroikai, ir kartu pabrėžė svarstysiantis bet kokią asociacijos tarp Baltijos valstybių ir SSRS formą, kuri atitiktų abipusius interesus“, – apie Lietuvos nepriklausomybės išvakarėse vykusius procesus pasakojo diplomatas.
TAIP PAT SKAITYKITE: Kaip Vakarų žiniasklaida reagavo į Sausio 13-osios įvykius Lietuvoje?
Įsižeidusi Lietuva
Istorikas Vytautas Ališauskas, tuo metu dirbęs Lietuvos ambasadoje JAV, sausio 13-osios įvykius prisimena iš diplomato Stasio Lozoraičio pasakojimų. Esą po kruvinos nakties JAV valstybės departamentas užtikrino, kad daugiau Lietuvoje ginkluotos prievartos nebebus.
„Bushas po sausio 13-osios suorganizavo tarsi netyčinį susitikimą su JAV lietuvių bendruomenės atstovais, kurių vienas prezidentui pasakė, kad ant jo sąžinės krenta sausio 13-osios aukų kraujas.
Po poros dienų buvo paskambinta iš prezidento biuro ir paprašyta, kad Lietuvos diplomatijos atstovas oficialiai atsiprašytų prezidento. Stasys Lozoraitis pasakė, kad tai buvo susitikimas su Amerikos piliečiais, o jis atstovauja Lietuvai, vadinasi, atsiprašyti neketina. Pasakė, kad tegu prezidentas santykius su savo piliečiais aiškinasi pats“, – pasakojo V.Ališauskas.
V.Ališauskas tikino, kad „Maltos sutartis buvo lūžio momento užtvirtinimas“, kadangi dviem supergalioms reikėjo nuspręsti savo veiksmus sparčiai besikeitusiame pasaulyje.
Anot Ališausko, sudarius Maltos susitarimą, Lietuvoje daug kam atrodė, kad JAV išdavė nepriklausomybės siekiančią šalį.
V.Ališauskas: „Viena vertus, SSRS įsipareigojo nenaudoti jėgos, kita vertus, JAV neįsipareigojo skatinti nepriklausomybės judėjimų.“
„Viena vertus, SSRS įsipareigojo nenaudoti jėgos, kita vertus, JAV neįsipareigojo skatinti nepriklausomybės judėjimų“, – teigė istorikas.
Tiesa, jis pridūrė, kad tuo metu nepriklausomybės šalininkams Lietuvoje JAV paskatos pernelyg ir nereikėjo.
Kelias į kovo 11-ąją
Č.V.Stankevičius teigė, kad „kovo 11-oji JAV ir SSRS santykių darbotvarkėje buvo papildoma problema“, kadangi tuo metu buvo atsiradusi perspektyva sumažinti SSRS branduolinę grėsmę ir suvienyti Vokietiją.
„Bushas visada palaikė Lietuvos nepriklausomybės siekį, tačiau nepriklausomybė negalėjo būti vienintelė jo problema, kadangi šis klausimas „nesisprendė“ nesureguliavus konfrontacijos tarp JAV ir SSRS“, –sakė Č.V.Stankevičius.
Diplomatas pridūrė, kad tuo metu G.W.H.Bushas ragino Lietuvą kalbėtis su SSRS ir „išspręsti pozicijos skirtumus“.
V.Ališauskas priminė, kad Lietuvos nepriklausomybės paskelbimo išvakarėse buvo konsultuojamasi su G.W.H.Bushu. „Buvo žiūrima, ar jis pasakys „ne“. Jis nepasakė „ne“, nors buvo nelabai patenkintas“, – pasakojo istorikas.
Kalbėdamas apie JAV paramą Lietuvos kelyje į nepriklausomybę, Č.V.Stankevičius pabrėžė M.Gorbačiovui G.W.H.Busho duotų pažadų laikymosi svarbą. Tiesa, jis atkreipė dėmesį, kad svarbiausias darbas vyko parlamentiniu lygiu.
15min primena, kad 1991 metų 13 dieną Sovietų Sąjungos pajėgos bandė užimti Vilniaus televizijos bokštą, Radijo ir televizijos komiteto pastatą, Parlamento pastatą ir kitus reikšmingus objektus.
Taikaus piliečių pasipriešinimo metu prie televizijos bokšto Vilniuje buvo sužeista daugiau nei 600 žmonių, 14 žuvo.