Sausio 13-osios byla: Graikijoje sulaikyto ukrainiečio dukra tikisi Lietuvos teisėsaugos malonės

Graikijoje sulaikytas Ukrainos pilietis 53 metų Aleksandras Radkevičius, buvo ieškomas kaip nuteistas Sausio 13-osios byloje. Jis buvo nuteistas ketverių metų laisvės atėmimo bausme už tai, kad vairavo tanką, dalyvavusį įvykiuose prie Spaudos rūmų. Ši bausmė – viena švelniausių iš paskirtų. Tokios pat bausmės sulaukė ir dar du šio tanko ekipažo dalyviai.

Bylos duomenimis, tuo metu 22 metų mechanikas-vairuotojas, pulko kuopos vado pavaduotojas ginkluotei leitenantas A.Radkevičius Sausio įvykių metu vairavo 511 numeriu pažymėtą tanką.

A.Radkevičiaus atstovai teismą tikino, kad dėl jo veiksmų civiliai nežuvo ir nebuvo sužaloti, nes šis tankas nepaleido nė vieno šūvio, o dėl sugedusio variklio negalėjo net savarankiškai manevruoti.

Tačiau tiek Vilniaus apygardos, tiek Lietuvos apeliacinis teismai nusprendė, kad A.Radkevičius, šio tanko vadas 106-ojo tankų pulko partinio biuro sekretorius papulkininkis Vladimiras Uspenskij, ir taikytojas pulko kuopos vyresnysis leitenantas Arkadijus Bajukovas yra kalti dėl nusikaltimų žmoniškumui ir karo nusikaltimų.

Ukrainoje gyvenanti A.Radkevičiaus dukra Marija interviu 15min sakė, kad gimtojoje šalyje tėvas gyveno įprastą gyvenimą. 2014 m. jis buvo Lietuvos prašymu apklaustas Ukrainoje, tačiau esą tėvynėje jis nebuvo niekuo kaltinamas.

Asmeninio archyvo nuotr./Aleksandras Radkevičius su dukra Marija

Pasklidus informacijai apie A.Radkevičiaus sulaikymą Graikijoje netrukus paaiškėjo ir tai, kad jis dalyvavo kariniuose veiksmuose Rytų Ukrainoje, kovojo prieš Rusijos remiamus separatistus.

M.Radkevič: Mano tėvas nesislapstė, nes net neįtarė, kad kažkas panašaus gali įvykti.

Tačiau politikos ekspertai tikina, kad ši aplinkybė neatleidžia A.Radkevičiaus nuo atsakomybės už dalyvavimą 1991 m. sausio įvykiuose.

– Kas dabar jums yra žinoma apie tėvą – kur jis, kaip jaučiasi?

– Tėvas dabar yra tardymo izoliatoriuje Graikijoje, Kamotinės mieste. Be abejo, jis buvo šokiruotas dėl to, kas įvyko. Jis kartu su mano mama ir mano sūnumi vyko į Graikiją, į šokių festivalį. Jie tikėjosi pailsėti, tačiau įvyko tai, kas įvyko. Jaučiamės lyg gavę šalto dušo.

– Kaip sužinojote, kad tėvas sulaikytas?

– Man pranešė mama, ji man paskambino ir pasakė. Aišku, mama patyrė šoką. Tėvai trisdešimt metų gyveno ramų gyvenimą, dirbo, niekam nekenkė. Todėl, savaime suprantama, kad mama sureagavo labai jautriai į tėvo sulaikymą. Jai sunku, todėl nėra linkusi atsakyti į kokius nors klausimus.

Jis žinojo, kad yra teismo procesas, nes Ukrainoje davė parodymus kaip liudininkas. Tai vyko dar 2014 m. Tačiau jis nežinojo, kad yra nuteistas.

– Jis neįtarė, kad gali būti sulaikytas?

– Jis žinojo, kad yra teismo procesas, nes Ukrainoje davė parodymus kaip liudininkas. Tai vyko dar 2014 m. Tačiau jis nežinojo, kad yra nuteistas. Mano tėvas nesislapstė, nes net neįtarė, kad kažkas panašaus gali įvykti. Jis nenusižengė įstatymui, ant jo rankų nėra jūsų žmonių kraujo, jis į nieką nešaudė. Todėl ramiai vertino vykstantį teismo procesą.

(Nors A.Radkevičiaus dukra tvirtina, kad jos tėvas nežinojo, jog yra nuteistas, A.Radkevičius buvo tarp kelių nuteistųjų, šių metų rudenį nesėkmingai bandžiusių skųsti Apeliacinio teismo nuosprendį Lietuvos Aukščiausiajam Teismui. Pastarasis skundo nepriėmė.

Vilniaus apygardos teismas Europos arešto orderį jo atžvilgiu išdavė rugpjūtį, kuriuo remiantis jis ir buvo sulaikytas Graikijoje, – red. past.).

Asmeninio archyvo nuotr./Aleksandras Radkevičius su anūkais

Be abejo, tėtis suprato, kad Lietuva atstovauja savo interesams, juolab, kad šiuo metu Ukraina taip pat kovoja su Rusija dėl savo nepriklausomybės. Išgyvename tą patį, ką jūs išgyvenote 1991 m. Manau, kad mano tėtis nekaltas, juk nieko blogo nepadarė.

– Ukrainoje jūsų tėvas gyveno ramų gyvenimą ir teisinių pretenzijų jam nebuvo reiškiama?

– Tėvas gyveno įprastą, ramų gyvenimą. Iki 1996 m. jis buvo kariškis. Po to iki pat šių dienų dirbo automobilių mechaniku. 2015 metais tėvas nuėjo kariauti prieš Rusijos agresiją Rytų Ukrainoje. Pirmas mūsų šeimoje kariauti nuėjo mano vyras. Tėvas iš pradžių padėdavo kariaujantiems žmonėms, važinėdavo su savanoriais, veždavo jiems viską, ko reikia.

Juk visi žinote, kad tuo metu Ukraina visiškai nebuvo pasiruošusi karui. Tuo metu daugiausia pagalbos teikė paprasti žmonės. Kai tėvas eilinį kartą sugrįžo iš Donbaso, pasakė, kad privalo pats eiti kariauti. Jis jautė pareigą eiti ir ginti šalį, šeimą. Todėl padarė tai savanoriškai. Tarnavo 54-oje brigadoje, buvo žvalgybos vado pavaduotoju.

BNS nuotr./Aleksandras Radkevičius (kairėje)

Donbase jis praleido metus ir vieną mėnesį, du ar tris kartus buvo paskirtas į priešakines linijas.

– Jūsų šeimoje buvo kalbama apie 1991 m. sausio įvykius? Ar tėvas ką nors pasakojo?

– Mūsų šeimoje apie tai nebuvo kalbama.. Pati ėmiau domėtis daugiau tais tragiškais įvykiais Lietuvoje po to, kai sulaikė mano tėvą. Tada ėmiau aiškintis, kas ir kaip vyko Vilniuje, kaip sunkiai Lietuva iškovojo nepriklausomybę. Supratau, kokia agresyvi visuomet buvo Rusija. Dabar nuo jos kenčiame mes, o savo laiku tą kelią perėjo Lietuva.

– Dabar Graikijos teismas turi nuspręsti, ar išduoti jūsų tėvą Lietuvai. Kokio sprendimo tikitės?

– Tikiuosi Lietuvos teisėsaugos supratimo. Viliuosi, kad jie įsigilins į mano tėvo likimą ir pasigailės jo. Tikiuosi, kad tėtis gyvas ir sveikas sugrįš namo. Suprantu, kad Lietuvai 1991 metų įvykiai labai skaudūs. Gerbiu Lietuvos įstatymus ir siekį, kad agresorius atsakytų už savo veiksmus. Tačiau mano tėvas tuo metu buvo toks pats imperijos įkaitas, kaip ir kiti žmonės.

M.Radkevič: Ukrainos ir Lietuvos santykiai yra draugiški, todėl tikiuosi, kad tėvas grįš namo.

Tėvas visą gyvenimą gyveno Ukrainoje. 1990 m. baigė aukštąją karo mokyklą. Kadangi tuo metu Ukraina buvo Sovietų Sąjungos sudėtyje, jį po studijų tiesiog paskyrė tarnauti Lietuvoje. Kariai nesirinko tuo metu, kur nori tarnauti, kur paskirdavo, ten ir tekdavo važiuoti. Po Lietuvos tėvas dar tarnavo Vokietijoje, o galiausiai grįžo į Ukrainą, o po nepriklausomybės atgavimo davė priesaiką mūsų šalies kariuomenei.

– Jūsų tėvas – Ukrainos pilietis, karo Rytų Ukrainoje veteranas. Tikitės, kad jūsų šalies valdžia stos jį ginti šioje situacijoje?

– Tikiuosi, kad Ukraina sugebės susitarti su Lietuva aukščiausiu diplomatiniu lygiu. Savaime suprantama, kad mes, paprasti žmonės, jokios įtakos sprendimams neturime. Ukrainos ir Lietuvos santykiai yra draugiški, todėl tikiuosi, kad tėvas grįš namo.

Kas bus toliau?

Vytauto Didžiojo universiteto Teisės fakulteto dekanas profesorius Dainius Žalimas sako, kad Graikijoje sulaikytas Ukrainos pilietis turi būti perduotas Lietuvai pagal Europos arešto orderio procedūrą, kuri yra skirta ir tiems atvejams, kai asmuo perduodamas paskirtai bausmei atlikti.

„Tiesa, kadangi Ukrainos pilietis nuteistas už akių, jo byla Lietuvoje turėtų būti jam dalyvaujant išnagrinėta iš naujo“ , – 15min sakė D.Žalimas.

Profesorius atkreipė dėmesį, kad Europos arešto orderio procedūra yra paprastesnė nei klasikinė ekstradicijos procedūra, nes grindžiama ES valstybių teismų sprendimų automatinio tarpusavio pripažinimo principu.

„Taigi Lietuvos teismo nuosprendis šiam Ukrainos piliečiui neturėtų būti kvestionuojamas, iš aplinkybių nematyti ir pagrindų nevykdyti Europos arešto orderio“, – sakė D.Žalimas.

Ukrainos Užsienio reikalų ministerijos atstovas ketvirtadienį pareiškė, kad Kijevas primygtinai reikalauja iš Graikijos objektyviai ir nešališkai išnagrinėti A.Radkevičiaus bylą.

A.Radkevičiui teisinę gynybą organizuojančios Helsinkio žmogaus teisių sąjungos Ukrainoje vykdomasis direktorius Aleksandras Pavličenka BNS sakė, kad sieks sustabdyti A.Radkevičiaus išsiuntimą iš Graikijos į Lietuvą, o tam nepavykus, kreipsis į Europos Žmogaus Teisių Teismą (EŽTT). Jis tvirtino matantis „visą eilę“ A.Radkevičiaus teisių pažeidimų, įskaitant teisę į teisingą bylos nagrinėjimą, o Sausio 13-osios bylos nuosprendį jo atžvilgiu vadino pritemptu.