– Kokiais mastais auga heroino gamyba Afganistane nuvertus talibus ir ten atėjus Vakarų koalicijai?
– Narkotinių medžiagų auginimas ir narkotikų gamyba nuo 2001-ųjų ten kasmet tik didėja. Tai faktas. Atitinkama statistika yra viešai pateikiama JTO ataskaitose. Nors bandoma aiškinti, kad padėtis šioje srityje gerėja, dabar narkotinių medžiagų auginimas ir narkotikų gamyba Afganistane šiek tiek sumažėjo tik todėl, kad pasaulinės rinkos yra persotintos.
– Kodėl amerikiečiai – juk jie ten griežia pirmuoju smuiku – iš esmės nekovoja su vietos narkomafija? Apsimetama, kad problemos nėra? Ar milijardai, uždirbti iš prekybos narkotikais, – „visai nekvepia“?
– Visų pirma afganų narkobaronai yra įtakingi veikėjai ir karine, ir politine prasme, o prekyba narkotikais – vienas pagrindinių jų pajamų šaltinių, tad nekovodami su jais amerikiečiai tikisi taip juos papirkti, nes koalicijai užtenka problemų ir su Talibanu, ir su „Al-Qaeda“. Tačiau praktika rodo, kad ši strategija nėra veiksminga.
Užuomina dėl „nekvepiančių milijardų“ yra labiau iš sąmokslo teorijos srities, bet, kaip žinoma, kiekviename prasimanyme gali būti dalis tiesos. Tačiau dar kartą galima pakartoti, kad kalbos apie tai, jog tam tikros JAV kariškių grupės gali būti įsitraukusios į prekybą narkotikais (maršrutas – Afganistanas–Kosovas / slaptos CŽV bazės), yra labiau hipotetinės nei pagrįstos rimtais įrodymais. Nors jos neabejotinai verčia susimąstyti.
– Afganistano heroinas iš esmės užpildo Europos ir Eurazijos (pirmiausia Rusijos) rinkas. Gal taip amerikiečiai silpnina savo geopolitines konkurentes – Europą ir Rusiją?
– Afganistano narkotikai – savaiminė žmogiškojo JAV geopolitinių varžovų kapitalo, kuris yra valstybingumo pamatas, naikinimo priemonė. Kita vertus, narkotikų iš Afganistano problema egzistuoja jau seniai. Europiečiai turi realią galimybę spręsti ją pačiame Afganistane, kur dislokuotos jungtinės amerikiečių ir europiečių pajėgos. Jei to nedaro – europiečiai gali kaltinti tik save. Rusija šiuo metu turi karinę bazę Tadžikistane ir kontroliuoja šios šalies (kartu – ir savo) sieną su Afganistanu, stiprina Kolektyvinio saugumo sutarties organizacijos pajėgas, kurios galėtų saugoti Centrinės Azijos sienas su Afganistanu.
– Kodėl amerikiečiai taip įsikabinę laikosi Hamido Karzajaus? Ar jis – dabartinės amerikiečių „sistemos“ dalis? Juk, atrodytų, būtų galima leisti grįžti į valdžią talibams – jie susitvarkytų su narkotikais, be to, O. bin Ladenas laikosi Pakistane, o ne Afganistane.
– Amerikiečiai laikosi H. Karzajaus dėl tos pačios priežasties, dėl kurios rusai Čečėnijoje laikosi Ramzano Kadyrovo. Kitaip tariant, H. Karzajus yra JAV statytinis Afganistane. Galbūt tai nėra iš principo pats geriausias variantas, bet šiuo metu Vašingtonui tai geriau nei talibų valdžia. Leisti grįžti talibams į valdžią – pavojinga ir neprasminga. Iš esmės tai būtų grįžimas prie ankstesnės padėties, kai užklupo rugsėjo 11-osios įvykiai.
Taip, Talibano laikais narkotikų gamyba Afganistane buvo beveik likviduota. Tai liudija, kad talibai geba kontroliuoti šį procesą ir naudoti jį kaip derybų instrumentą. Tačiau tai nereiškia, kad jie nusistatę prieš narkotikų gamybą. Mat šių radikaliųjų islamistų visiškai nejaudina tai, kad „netikintieji“ (visi ne musulmonai) mirs nuo narkotikų. Antra, tam pačiam Talibanui reikia iš kažko gyventi ir pirkti ginklų. O prekyba narkotikais Afganistane – bene pagrindinis vietinių pajamų šaltinių. Todėl Talibanas gali stabilizuoti ir kontroliuoti šalį. Tačiau tai būtų religiškai ekstremistinis, todėl neprognozuojamas režimas. Ir abejotina, kad talibai antrą kartą uždraus narkotikų gamybą.
– Kokius dividendus gauna Lietuva, dalyvaudama šioje „taikdariškoje“ misijoje?
– Lietuva – maža šalis, ir jai bet kuriuo atveju reikia sąjungininkų. Įstojusi į NATO, Lietuva kaip pagrindinį sąjungininką pasirinko Vakarus. Sąjunginiai ryšiai – tai teisės, atsakomybė ir galimybės. Tad mes pagal savo galimybes turime būti ten, kur yra mūsų sąjungininkai, nes kitą kartą jie padės mums (bent jau turėtų). Šiame kontekste, žinoma, galima paklausti, kodėl Lietuvos kariai turi važiuoti į Afganistaną, kai dauguma jos europinių NATO sąjungininkų tik ir svajoja, kaip iš ten pabėgti? Pagrindinis argumentas – mūsų kariai yra įvykių sūkuryje. Taip atsiveria tam tikros galimybės: šalis disponuoja svarbia informacija (gali ją gauti), yra pastebima, demonstruoja savo gebėjimus ir užsitarnauja patikimos partnerės įvaizdį. O tai ateityje gali duoti dividendų kitose bendradarbiavimo srityse. Todėl vertinti vienareikšmiškai negatyviai Lietuvos dalyvavimo Afganistano operacijoje nereikėtų. Pasitraukti visada spėsime, o grįžti į įvykių sūkurį išties sunku.
– Ar matote realų Afganistano „mazgo“ sprendimą (bent jau smarkiai sumažinta narkotikų gamyba ir išvesta Vakarų koalicija) artimiausiu metu?
– Pirma, Iranas, Centrinė Azija ir Pakistanas uždaro sienas su Afganistanu. Antra, visiškai naikinami opijaus aguonų laukai. Trečia, likviduojami Talibano užsienio finansavimo šaltiniai – taip iš talibų atimami finansai ir ginklai. Ketvirta, teikiama tarptautinės bendruomenės humanitarinė ir karinė parama Afganistano valdžiai. Tai – idealistinė vizija.
Mat amerikiečių buvimas Afganistane – tai strateginis placdarmas prieš Rusiją, Iraną, Kiniją ir Pakistaną – jau pats savaime yra geopolitinis JAV laimėjimas, neraminantis geopolitinius Amerikos konkurentus. Kita vertus, Kinija ir Rusija norėtų, kad Amerika su sąjungininkais kuo ilgiau liktų įklimpusi Afganistane, nes antraip Afganistanas taptų Maskvos ir Pekino problema. Savo žaidimą žaidžia ir Pakistanas – jis turi vidinių problemų su islamo ekstremistais ir buvo vienintelis pripažinęs Talibano valdžią. Be to, nekontroliuojama Pakistano ir Afganistano siena yra silpniausia grandis visoje Afganistano stabilizavimo strategijoje.
Tad net ir vidutinėje perspektyvoje Afganistano „mazgas“ nebus išnarpliotas. Jokių prielaidų optimizmui nesimato, tad neaišku, ar ateityje padėtis ten klostysis kaip dabar, ar dar blogės. Kol pagaliau pasaulinio masto žaidėjai suvoks: artėjama prie katastrofos, savanaudiški interesai jau neturi reikšmės ir reikia ryžtis radikaliam koaliciniam sprendimui.
