Antrą kartą vargiai ištekės
Išgirdus apie vyro mirtį Gul Ghotai pasaulis sugriuvo. Jie buvo susituokę vos tris mėnesius. Jauna moteris nenorėjo gyventi kaip našlė, todėl nematė kitos išeities kaip tik išgerti buteliuką rūgšties ir laukti galo, rašoma „Deutsche Welle“ portale. Prieš kelias dienas ji taip ir padarė. Laimė, kartu buvusi giminaitė sugebėjo nelaimingąją skubiai nugabenti į ligoninę.
Gul Ghotai gyvena Vardako provincijoje rytų Afganistane, netoli Kabulo. Anot Mohammado Azimo, jo 22-ejų sesuo buvo labai laiminga su vyru iraniečiu, kuris dirbo statybose.
Praėjusį šeštadienį moteris dirbo namie, kai gretimoje Gaznio provincijoje šalia policijos pastato sprogusi prie dviračio pritvirtinta bomba užmušė du žmones. Dar septyni, įskaitant Gul Ghotai vyrą, atsidūrė ligoninėje. Dėl patirtų sužalojimų Joma Gulas, kuris iš pradžių buvo palaikytas savižudžiu ir neskubėtas vežti pas medikus, netrukus mirė. Sprogimas nusinešė ir vyro mamos gyvybę.
Panašaus likimo moterų Afganistane – daugybė. Pas tris karų ir ginkluotų konfliktų dešimtmečius tūkstančiai moterų prarado savo sutuoktinius ir kitus giminaičius vyrus. Kadangi buvo nuo jų priklausomos, netektys šioms moterims skaudžios ne tik emociškai, bet ir finansiškai, taigi ne viena panyra į depresija.
Anot Gaznio miesto ligoninės vyriausiojo gydytojo Mohammado Hemato, kas savaitę paguldoma iki trijų moterų, bandžiusių nusižudyti – susideginti, nusinuodyti ar pasikarti. Dažniausiai tam jas paskatina emocinis stresas ir šeimos reikalai. Gul Ghotai išgelbėjo tai, kad ji buvo skubiai perduota medikams. Kaip pranešė TOLOnews.com, dabar našlė jaučiasi neblogai ir greičiausiai pasveiks.
Tačiau didžiausias rūpestis – ne fizinė sveikata. Vos sulaukusi pilnametystės, ji jau tapo našle. Vargu ar jaunai moteriai pavyks ištekėti dar kartą. Afganistano tradicijos reikalauja, kad našlę vestų jos mirusio vyro brolis.
Parama žūties atveju – ne našlei, o tėvui
Šalyje, kur moterys paprastai priklauso nuo savo sutuoktinių, našlės dažniausiai neturi jokių teisių ir atsiduria pavojuje, pažymėjo moterų teisių aktyvistė, Moterų, taikos ir saugumo tyrimų instituto vadovė Wazhma Frogh.
Mirus vyrui sutuoktinė praranda ne tik savo tapatybę, bet ir socialinę užuovėją. „Tiesą sakant, šios moterys mieliau mirtų, nei gyventų“, – tikino W.Frogh. Be kita ko, našlėms gresia seksualinis smurtas iš jų uošvių bei svainių.
Afganistane priskaičiuojama iki 2,5 mln. našlių (tai sudaro maždaug 12 proc. gyventojų), apie 70 tūkst. jų gyvena sostinėje. Dauguma yra neraštingos ir gana jaunos.
Viena iš jų – netoli sienos su Pakistanu esančio Džalalabado miesto gyventoja Shajan. Moteris buvo priversta gyventi dėl vaikų ir atsidūrė skurde. Vaikai dar maži, todėl negali patys pelnytis, todėl moteris dirba valytoja mokykloje, kur per mėnesį gauna apie 1200 afganių (mažiau nei 60 litų). Už tiek Kabule galima nusipirkti kilogramą riešutų, apie 10 kg obuolių arba 26 indelius natūralaus jogurto.
Tam tikrais atvejais – jei karys ar policininkas žūva tarnybos metu – valdžia suteikia paramą. Tiesa, ne jo našlei ar vaikams, bet tėvui.
Našlystė čia yra blogas ženklas, todėl daugelis afganistaniečių vengia vyrų netekusių moterų, nenorėdami „užsikrėsti“. Gul Ghotai ši patirtis dar laukia. Ji išgyveno ir galiausiai pasveiks, bet kokia kaina? Našlės šeima viliasi, kad tai buvo pirmas ir paskutinis bandymas atimti sau gyvybę.
Beje, savižudybę renkasi net paauglės – kaip išsigelbėjimą nuo santuokos, kuri retai būna pageidaujama, dažnai – su kelis kartus vyresniu ar jau vyru arba našliu, taip pat – nuo naujoje šeimoje patiriamo smurto.
Ne apie visus bandymus nusižudyti sužino medikai, policija ir atsakingos valdžios įstaigos. Prieš save ranką pakėlusią moterį nugabenti į ligoninę artimieji ne visada gali, mat gyvena itin toli ir neturi transporto. Galų gale tokia žinia užtraukia nešlovę, tad šeimos yra linkusios ją nutylėti.
