Lankytojai galėjo įsivaizduoti kasdienį karių gyvenimą karo metu, nes buvo atkurtos karo lauko virtuvės, pirmosios pagalbos postai ir vadavietės. Kariai buvo apsirengę chaki, pilkos ar mėlynos spalvos uniformomis, priklausomai nuo šalies, kuriai atstovavo, o moterys vilkėjo Raudonojo Kryžiaus medicinos seselių uniformas. Taip pat buvo galima pamatyti autentiškų objektų iš 1914–1918 metų karo laikų.
Dalis savanorių buvo „dislokuoti“ aplink Verdeną, kur vyko mūšiai. Tačiau iš pagarbos šioms vietoms aktyvūs kovos veiksmai nebuvo atkuriami, nes šios vietos jau seniai tapo taikos simboliu.
Vietoj aktyvios kovos vokiečių ir lenkų savanoriai dalijosi patarimais dėl karinės aprangos ir pasakojo istorinius faktus savo kolegoms iš Prancūzijos, Australijos ar Anglijos.
Per dešimt mėnesių trukusį Verdeno mūšį, kuris buvo ilgiausias mūšis Pirmojo pasaulio karo istorijoje, žuvo 163 tūkst. prancūzų ir 143 tūkst. vokiečių karių, o šimtai tūkstančių karių buvo sužeisti.
Lapkričio 11 dieną Paryžiuje laukiama dešimčių valstybių ir vyriausybių vadovų, įskaitant JAV prezidentą Donaldą Trumpą, kurie kartu paminės paliaubų metines.
