Rinkimų, kuriuose 48,83 proc. balso teisę turinčių lenkų išrinko 649 miestų, miestelių ir savivaldybių merus, galutiniai rezultatai dar nėra aiškūs.
Vis dėlto, remiantis balsavusiųjų apklausomis (angl. „exit polls“), žinoma, kad didžiausiems miestams, įskaitant Gdanską, Lodzę, Poznanę ir Krokuvą, vadovaus centristinės proeuropietiškos „Pilietinės koalicijos“ (KO), vadovaujamos partijos „Pilietinė platforma“ (PO), atstovai.
Antrojo turo Varšuvoje neprireikė – čia prieš dvi savaites centristų kandidatas Rafalas Trzaskowskis, sulaukęs 57 proc. rinkėjų paramos, lengvai įveikė PiS kandidatą Patryką Jakį.
Pasak Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Politologijos katedros vedėjo Andrzejaus Pukszto, prieš imigrantus nusiteikusi ir į konfliktą su Europos Komisija (EK) įsivėlusi PiS savivaldos rinkimuose pasirodė prasčiau nei tikėtasi, nes lenkai yra nusivylę partijos vykdoma politika.
„Pamatėme, kad žmonės nuosekliai balsavo prieš konservatorius. Jie išrinko net anksčiau pareigas ėjusius miestų merus, pavyzdžiui, Krokuvoje ir Gdanske. Žmonės ryžtingai balsavo prieš PiS atstovus“, – 15min sakė A.Pukszto.
Politologo teigimu, opozicija didelio palaikymo sulaukė ir todėl, kad jai priklausantys liberalai bei kairieji veikė išvien.
„Daug kur Lenkijoje, panašiai kaip ir Lietuvoje, savivaldos lygmenyje yra susikūrę rinkiminiai komitetai. Čia vietos politikai į rinkimus eina ne po politinės partijos, o savivaldybės vėliava“, – tikino A.Pukszto.
Valdantiesiems pakenkė skandalai?
Sasekso universiteto politikos mokslų profesorius Aleksas Szczerbiakas rašo, kad rinkimų kampanijos metu kilęs skandalas dėl „Polexit“ – galimo Lenkijos pasitraukimo iš Europos Sąjungos – galėjo susilpninti paramą PiS ir mobilizuoti liberalius miestų gyventojus balsuoti prieš konservatorius.
Skandalas kilo tuomet, kai teisingumo ministras Zbigniewas Ziobro kreipėsi į Konstitucinį tribunolą reikalaudamas nustatyti, kiek Europos Teisingumo Teismas turi galios Lenkijos teisinėje sistemoje. Opozicija tikino, kad tai – pirmasis žingsnis pasitraukimo iš ES link.
„Diskusijos dar labiau įkaito tuomet, kai paskutinę kampanijos dieną Europos Teisingumo Teismas nurodė, kad Lenkija privalo nedelsdama sustabdyti pataisų, susijusių su šalies Aukščiausiojo Teismo teisėjų pensinio amžiaus mažinimu, taikymą“, – rašo A.Szczerbiakas.
Pasak analitiko, PiS galėjo pakenkti ir spalį kilęs skandalas, kai buvo paviešinti 2013-ųjų garso įrašai. Juose girdėti, kaip dabartinis premjeras Mateuszas Morawieckis, tuomet ėjęs privataus banko vadovo pareigas, kalba su verslo kolegomis viename Varšuvos restoranų. Šis garso įrašas nupiešė neigiamą M.Morawieckio, kaip priklausančio pokomunistinio verslo elitui, paveikslą.
Savo ruožtu A.Pukszto mano, kad savivaldos rinkimų rezultatus labiau paveikė su M.Morawieckiu susijęs skandalas, o ne valdančiųjų konfliktas su ES.
„Morawieckio skandalas (rezultatams) turėjo daugiau įtakos, nes (dėl jo) iš tikrųjų smuko valdančiosios partijos prestižas. Kita vertus, galėjo suveikti ir „Polexit“, nes, atrodo, konservatoriai po truputį praranda centristinį rinkėją. O PiS buvo vystoma kaip centro dešiniųjų partija.
A.Pukszto: „Morawieckio skandalas (rezultatams) turėjo daugiau įtakos, nes (dėl jo) iš tikrųjų smuko valdančiosios partijos prestižas. Kita vertus, galėjo suveikti ir „Polexit“, nes, atrodo, konservatoriai po truputį praranda centristinį rinkėją. O PiS buvo vystoma kaip centro dešinioji partija.“
Kita vertus, „Polexit“, kaip ir kritika ES, taip pat galėjo padaryti įtakos. Panašu, kad valdantieji jaučia, jog nebegalima taip stipriai mojuoti „Polexit“ korta. Visgi, manyčiau, kad savivaldos rinkimuose vietiniai skandalai ir vietinė politika – svarbiau nei europinė“, – 15min sakė A.Pukszto.
Valdančioji PiS įgyvendino virtinę reformų, kurios, pasak Europos Komisijos, pažeidžia šalies teismų nepriklausomybę.
Gruodį EK ėmėsi beprecedenčio žingsnio ir inicijavo prieš Lenkiją procedūrą pagal ES sutarties 7-ąjį straipsnį. Šiame straipsnyje numatytas dar niekada nenaudotas Bendrijos procesas, vadinamasis „branduolinis variantas“, leidžiantis įšaldyti šalies teisę balsuoti per ES ministrų susitikimus.
Susivienijusi opozicija
Politologas A.Pukszto tikina, kad mažėjanti PiS parama – „rimtas signalas“ prieš kitąmet vyksiančius rinkimus į Europos Parlamentą ir nacionalinį Lenkijos parlamentą. Be to, 2020-aisiais šalyje bus renkamas prezidentas. Šiuo metu garbingą postą užima PiS priklausantis Andrzejus Duda.
A.Szczerbiakas teigia, kad išvadas dėl artėjančių rinkimų reikėtų daryti atsargiai, tačiau savivaldos rinkimų rezultatai atskleidžia partijų populiarumo tendencijas.
„Nepaisant prastų rezultatų miestuose, sėkmingai regionuose pasirodžiusi PiS išlieka didžiausia partija. Tiesa, pirmavimas prieš opoziciją 7-iais proc. gali būti nepakankamas siekiant išlaikyti „superdaugumą“ parlamente“, – rašo jis.
Pirmojo turo metu už PiS balsavo 34 proc. rinkėjų, už KO – beveik 28 proc. balsų.
„Deutsche Welle“ rašo, kad praradusiai „superdaugumą“, PiS taptų gerokai sudėtingiau vykdyti Konstitucijos pokyčius. Šiuo metu valdantieji Lenkijos Seime turi 234 vietas iš 460.
A.Szczerbiako manymu, dabar PiS tikisi, kad jos socialinės programos, įskaitant sumažintą pensinį amžių ir dosnias išmokas šeimoms, rezultatai dar tik materializuosis – esą tokia socialinė politika paskatins prie balsadėžių stoti anksčiau nebalsavusius naudos gavėjus.
Pasak A.Szczerbiako, vis dėlto valdantieji nesugebėjo eliminuoti savo pagrindinio konkurento kaimo vietovėse – Lenkijos valstiečių partijos.
A.Pukszto tikina, kad kitą lapkritį vyksiančiuose parlamento rinkimuose didelio perversmo prognozuoti negalima.
A.Pukszto: „Galima sakyti, kad politinė kova paaštrės – opozicija parodė, kad yra jai pasiruošusi. Viskas priklausys nuo to, kaip valdantieji sugebės perkrauti savo pajėgumus ir ar pritrauks dar neatrastus veikėjus.“
„Galima sakyti, kad politinė kova paaštrės – opozicija parodė, kad yra jai pasiruošusi. Viskas priklausys nuo to, kaip valdantieji sugebės perkrauti savo pajėgumus ir ar pritrauks dar neatrastus veikėjus.
Savivaldos rinkimai parodė, kad opozicija sugebėjo pažadinti antivyriausybininkus, rinkėjų aktyvumas buvo labai didelis“, – 15min sakė politologas.
