M.Le Pen toliau tvirtai pirmauja apklausose – už ją pirmajame rinkimų ture žada balsuoti 25-26 proc. rinkėjų.
Bet Prancūzijoje ir toliau nesikeičia daugelio profesionalių stebėtojų nuomonė, esą NF lyderė, savo kampaniją finansuojanti iš rusiškų pinigų, antrajame ture neturėtų jokių šansų – nei prieš konservatorių Francois Filloną, nei prieš nepriklausomą liberalių pažiūrų kandidatą Emmanuelį Macroną.
M.Le Pen ir F.Fillono kovos atveju, pastarasis surinktų 60 proc. balsų, o NF lyderė – 40 proc. O jei su M.Le Pen grumtųsi E.Macronas, už buvusį Prancūzijos ekonomikos ministrą balsuotų net 63-66 proc. rinkėjų.
Įdomiausia, kad E.Macrono reitingai nuosekliai auga, o ypač šoktelėjo, kai F.Fillonui skaudžiai smogė aitrus skandalas – paaiškėjo, kad jis parūpino darbą savo žmonai ir dviem vaikams, kuriems buvo sumokėta beveik 1 mln. eurų.
Jie buvo įdarbinti F.Fillono „parlamentiniais patarėjais“, nors įtariama, kad nei Penelope Fillon, nei poros atžalos nieko iš tiesų nedirbo.
Jei rinkimai vyktų dabar, o apklausos nemeluoja, antrajame ture su M.Le Pen kautųsi būtent E.Macronas – progresyvių proeuropietiškų pažiūrų kandidatas. Už pastarąjį pirmajame rate balsuotų 20-22 proc. rinkėjų, o už F.Filloną – 18-20 proc.
Tačiau rinkimai dar negreitai – balandžio pabaigoje. Tad Kremlius ir Rusijos propagandos aparatas jau pradeda veikti – Maskvai tiktų ir M.Le Pen, ir F.Fillono, kurie abu yra rusofilai, pergalė, tad pradedama kampanija prieš E.Macroną.
Informacija – neigiamame fone
Rusijos propagandos įrankiuose – televizijos RT portale, naujienų agentūroje „Sputnik“, taip pat – įtartinai pagal Kremliaus dūdelę šokančiame tinklalapyje „WikiLeaks“, pastarosiomis dienomis pradėta skelbti neigiamas naujienas apie E.Macroną.
Pirmiausia prabilo „WikiLeaks“, kurios atstovai tviterio paskyroje pasigyrė turintys tūkstančius dokumentų apie pagrindinius kandidatus į Prancūzijos prezidentus – F.Filloną, M.Le Pen ir, žinoma, E.Macroną.
Tada atsiliepė ir pats „WikiLeaks“ įkūrėjas Julianas Assange'as, išskirtinai Rusijos laikraščiui „Izvestija“ pareiškęs: „Turime įdomios informacijos apie Emmanuelį Macroną. Duomenys – iš privataus buvusios JAV valstybės sekretorės Hillary Clinton susirašinėjimo.“
E.Macronas vadinamas „JAV bankų sistemos agentu“, pabrėžiama, kad jis pasisako už globalizaciją.
Ekspertai neabejoja, kad „WikiLeaks“ tikslingai tekino turimą informaciją apie H.Clinton prieš Amerikos prezidento rinkimus ir taip bent kažkiek pagelbėjo D.Trumpui. O privačius Demokratų partijos atstovų elektroninius laiškus šiai organizacijai perleido Rusijos programišiai.
Galiausiai į darbą kibo Rusijos propagandos priemonės – RT ir „Sputnik“. Čia E.Macronas vadinamas „JAV bankų sistemos agentu“, pabrėžiama, kad jis pasisako už globalizaciją, užsimenama, esą jis pernai turėjo viešai neigti gandus, jog yra homoseksualus.
Nepamirštamas ir faktas, kad 39-erių E.Macronas 2007-aisiais vedė 20 metų už jį vyresnę Brigitte Trogneuz, buvusią savo mokytoją.
Skiriama vietos ir neseniai per vieną rinkiminį renginį E.Macrono, kuris yra gana kritiškas naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo atžvilgiu, išsakytam kvietimui Amerikos akademikams ir mokslininkams atvykti gyventi bei dirbti į Prancūziją.
Kyla pagrįsti klausimai
Europos šalių, ypač tų, kuriose šiemet vyks rinkimai, saugumo pareigūnai jau susirūpinę – „WikiLeaks“ gali pakartoti efektyvų pasirodymą, matytą JAV, ir Senajame žemyne. Vėlgi – Kremliui draugiškų kandidatų naudai.
„Mūsų šalyje neabejotinai yra daug nerimo, kad „WikiLeaks“ gali kištis į prezidento rinkimus“, – teigė Europos politikos instituto „Europeum“ direktoriaus pavaduotojas Martinas Michelot.
O Prancūzijos gynybos ministras Jeanas-Yvesas Le Drianas neseniai pareiškė, kad Paryžius „nėra mažiau pažeidžiamas“ nei Vašingtonas, kur darbavosi rusų programišiai.
Dar neseniai apklausų rezultatai, rodę, kad į antrąjį turą pateks būtent M.Le Pen ir F.Fillonas, Maskvai puikiai tiko.
Kremliui abu dešiniųjų pažiūrų kandidatai palankūs. M.Le Pen laiko Krymo aneksiją teisėta, be to, NF dar 2014 metais skolinosi pinigų iš Pirmojo čekų-rusų banko Maskvoje, o F.Fillonas pabrėžia nepritariantis Vakarų taikomoms sankcijoms Rusijai.
Tad dar neseniai apklausų rezultatai, rodę, kad į antrąjį turą pateks būtent M.Le Pen ir F.Fillonas, Maskvai puikiai tiko.
Dabar, F.Fillono, kuris skundžiasi tapęs „profesionalios operacijos auka“, reitingams smukus, situacija keičiasi. Penelopegeitas – skandalas pavadintas pagal politiko žmonos vardą – jau padeda E.Macronui.
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas Nerijus Maliukevičius sutinka: „Ir M.Le Pen, ir F.Fillonas deklaravo vienu atveju simpatijas V.Putino atžvilgiu ar antipatijas sankcijų Rusijai atžvilgiu.
Natūralu, kad kai tokie veikėjai kaip „WikiLeaks“ ar „Sputnik“ pradeda transliuoti prieš konkretų kandidatą nukreiptas žinutes, kyla pagrįstų įtarimų.“
Kita vertus, analitikas ragina nepulti į kraštutinumus ir nepradėti manyti, kad viskam diriguoja „Kremliuje sėdintis V.Putinas“. Lygiai taip pat – nuolat nežaisti V.Putino korta.
„Šie kraštutinumai nėra tikslūs, nes V.Putinas tikrai nėra pagrindinis kampanijos Prancūzijoje dėliotojas. Yra subtili riba, o geriausia – ieškoti racionalių argumentų.
Aišku, šiuo atveju, kai jau „įsijungė“ „WikiLeaks“ ir Rusijos pasaulinė medijų infrastruktūra, klausimai išties kyla“, – 15min teigė N.Maliukevičius.
Ar Francois Fillonas pasitrauks?
Ekspertas priminė, kad Amerikoje „WikiLeaks“ prieš H.Clinton veikė nuosekliai, dozavo nutekinimus, dirbo strategiškai, o Prancūzijoje „matome tik pirmuosius signalus“.
„Trečiasis kandidatas Kremliui yra nepalankiausias būtent politinės darbotvarkės prasme. M.Le Pen tinka dėl simpatijų V.Putinui, F.Fillonas – dėl požiūrio į sankcijas, o E.Macronas netinka. Tad atitinkamai ir įjungiamas Rusijos politinio poveikio tinklas.
V.Putinui svarbiausia, kad darbotvarkė padėtų jam įgyvendinti didvalstybinį, multidimensinį europinį projektą. Jam svarbu, kad būtų deklaruojama antieuropinė kryptis, o nacionalistinė dimensija stiprėtų. Taip ir atsiranda tokia komunikacinė simbiozė“, – svarstė N.Maliukevičius.
Nerijus Maliukevičius: „Aš abejojau ir D.Trumpo pergale. Tokiame politiniame chaose viskas įmanoma.“
Ar įmanoma M.Le Pen pergalė? N.Maliukevičius abejoja ir NF lyderės sėkme, ir Kremliaus paramos jai efektyvumu: „Kita vertus, aš abejojau ir D.Trumpo pergale. Tokiame politiniame chaose viskas įmanoma. Be to, kol kas rinkimai Prancūzijoje neprognozuojami – per kelis mėnesius dar daug kas gali pasikeisti.“
Prancūzijoje, pavyzdžiui, išties jau kalbama, kad F.Fillonas gali nuskęsti galutinai – tyrėjų apklausose, kaip 15min teigė viena prancūzė žurnalistė, esą gali paaiškėti tiek daug papildomų detalių, kad jis gali net pasitraukti iš kovos.
O tada dešiniesiems teks skubiai ieškoti naujo veido. Tokia galimybė vis realesnė, nes daugelis prancūzų – taip rodo naujausios apklausos – mano, kad F.Fillonas turėtų atsiimti savo kandidatūrą. Tokių rinkėjų – net 61 proc.
Tiesa, pirmadienio vakarą F.Fillonas surengė karingą spaudos konferenciją, kuria, savo atstovų žodžiais, pradėjo „kontrpuolimą“. Jis atsiprašė rinkėjų už tai, kad įdarbino savo žmoną padėjėja parlamente.
Jis teigė, kad jo žmonos ir atžalų įdarbinimas buvo „klaida“. Pasak F.Fillono, jai išmokėti pinigai buvo „visiškai pagrįsti“.
F.Fillonas sakė, kad vėliau šįvakar internete paskelbs informaciją apie savo turtą, ir pažadėjo tęsti kovą.
Žurnalistė tvirtino, kad M.Le Pen pergalė menkai tikėtina, ir priminė 2002-uosius, kai antrajame rinkimų ture žmonės masiškai balsavo net ne už Jacques'ą Chiracą, o prieš dabartinės NF lyderės tėvą Jeaną-Marie Le Pen.
Tiesa, prieš šių metų rinkimus daug klausimų kelia neregėtas rinkėjų aktyvumas registruojantis rinkimams. Tai reikėjo padaryti iki gruodžio 31-osios, o stebėtojai spėlioja, ar nebus taip, kad masiškai registravosi M.Le Pen rėmėjai.
