Prezidentas Donaldas nepatvirtino Bobo Levinsono mirties ir sakė, kad Iranas nepranešė jokių naujienų apie buvusį agentą, kuriam šį mėnesį būtų suėję 72-eji.
Tačiau B.Levinsono šeima sakė sužinojusi, kad jis negyvas, nors nepateikė informacijos, kaip ir kada tai galėjo įvykti.
„Neseniai gavome iš JAV pareigūnų informacijos, paskatinusios ir juos, ir mus padaryti išvadą, kad mūsų nuostabus vyras ir tėvas mirė Irano kalėjime“, – sakoma šeimos pareiškime.
„Net nežinome, kada jo palaikai bus mums sugrąžinti, ir ar išvis tai bus padaryta. Tai pats tikriausias žiaurumas“, – sakoma jame.
Šeima nurodė, kad B.Levinsonas mirė prieš koronaviruso pandemiją, skaudžiai smogusią Iranui ir privertusią pareigūnus laikinai paleisti tūkstančius kalinių.
B.Levinsonas yra vienas iš Irane, kuris yra nesutaikomas JAV priešininkas, dingusių amerikiečių. Jo atvejis yra tarp labiausiai gluminančių ir šeima iki šiol tvirtindavo, kad jis yra gyvas.
Septynių vaikų tėvas B.Levinsonas dingo 2007 metų kovą Kišo saloje, kurioje galioja švelnesnis vizų režimas nei likusioje Irano dalyje. Buvo kalbama, kad jis tyrė cigarečių klastojimą.
Tačiau „The Washington Post“ 2013 metais pranešė, kad B.Levinsonas, kuris jau buvo išėjęs iš FTB, dirbo Centrinėje žvalgybos valdyboje (CŽV) ir išvyko į misiją rinkti žvalgybinės informacijos apie Iraną.
Tuo metu laikraštis rašė, kad CŽV sumokėjo 2,5 mln. dolerių (2,3 mln. eurų) B.Levinsono žmonai Christine, prisiimdama atsakomybę už jo dingimą.
Trečiadienį B.Levinsono šeima apkaltino Teheraną „nuolat melavus pasauliui“ apie jį ir pakartojo kritiką dėl pradinės JAV reakcijos. Iš pradžių pareigūnai nelaikė B.Levinsono įkaitu ir neigdavo, kad jis dirbo vyriausybei.
„Žmonės, atsakingi už tai, kas nutiko Bobui Levinsonui, įskaitant žmones JAV vyriausybėje, kurie daug metų apleisdavo jį, galiausiai sulauks teisingumo už tai, ką padarė“, – sakė šeima.
„Vis likusį savo gyvenimą tuo rūpinsimės, o Irano režimas privalo žinoti, kad mes nesitrauksime“, – sakoma pareiškime.
Sena paslaptis
Irano pareigūnai ne kartą sakė neturintys jokios informacijos apie B.Levinsoną.
2010 metais pasirodė vaizdo įrašas, kuriame matomas išsekęs, barzdotas B.Levinsonas oranžiniu kombinezonu, panašiu į vilkimus neribotą laiką JAV karinio jūrų laivyno Gvantanamo bazėje Kuboje laikomų kalinių.
Įrašas pakurstė spėliones, kad B.Levinsoną galbūt laiko ekstremistai Pakistane, bet JAV pareigūnai vėliau atmetė tokią galimybę.
D.Trumpas, kuris dar būdamas kandidatu į prezidentus kaltino savo pirmtaką Baracką Obamą derybose su Iranu nepakankamai stengiantis dėl B.Levinsono, pažymėjo, kad šis buvęs agentas turėjo įsisenėjusių sveikatos problemų.
„Nesutinku, kad jis miręs“, – žurnalistams atsakė D.Trumpas, paklaustas apie B.Levinsono šeimos pareiškimą.
„Jie mums nepasakė, kad jis negyvas, bet daug žmonių mano, kad taip yra“, – sakė jis.
2016 metais, kai sudarė su B.Obama susitarimą dėl savo branduolinės programos, Iranas paleido keturis iraniečių kilmės JAV piliečius, bet atėjus į valdžią D.Trumpui šalių santykiai smarkiai pablogėjo. Dabartinis JAV prezidentas pasitraukė iš minėto daugiašalio susitarimo ir sugrąžino griežtas sankcijas Iranui.
Kilus koronaviruso pandemijai Iranas praėjusią savaitę paleido JAV karinio jūrų laivyno veteraną Michaelą White'ą. Šis, kaip atrodo, į Iraną nuvyko pamatyti moters, su kuria susipažino internete, ir buvo įkalintas dėl internetu reikštos kritikos režimui.
Jis buvo perduotas Šveicarijai, atstovaujančiai JAV interesams Irane, bet jam neleista išvykti iš šalies.
Teheranas tebelaiko keletą kitų užsieniečių, įskaitant amerikietį verslininką Siamaką Namazi, kuris 2016-aisiais buvo nuteistas dėl šnipinėjimo, bendradarbiavimo su JAV vyriausybe ir kitų kaltinimų, bei jo tėvą Mohammadą Bagherą Namazi, taip pat aplinkosaugos specialistą Moradą Tahbazą.