Praėjusią pataisą pateikę Seimo Sveikatos reikalų komiteto nariai teigia, jog ji reikalinga, kad mažesniuose miesteliuose ar gyvenvietėse neužsidarytų veikianti vienintelė vaistinė.
Projektui po pateikimo pritarė 69 Seimo nariai, prieš buvo 29, susilaikė 25.
Pagal jį, vaistinės patalpose darbo laiku turėtų dirbti ne mažiau kaip vienas vaistininkas, išskyrus atvejus, kai nesant vaistininko dirba jo padėjėjas (farmakotechnikas), iki 2006 metų įgijęs profesinę kvalifikaciją ir kurį vaistininkas prižiūri ryšio priemonėmis.
Nepriėmus šios pataisos, nuo liepos 1-osios vaistinėse galės dirbti tik vaistininkai.
„(...) viename Šiaurės Aukštaitijos miestelyje yra vaistinė, kurios apyvarta yra beveik 900 eurų per mėnesį. (...) Ten dirba farmakotechnikė. Jeigu mes nepataisome įstatymo, ten šalia turės pradėti dirbti ir vaistininkas. Kaip galima išlaikyti du darbuotojus, jeigu mėnesio apyvarta nesiekia 1 tūkst. eurų?“ – pateikdamas projektą sakė vienas iš jo autorių Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas konservatorius Antanas Matulas.
„Akivaizdu, kad tada, nesvarbu, kas bus darbdavys: ar stambesnė vaistinė, ar privatus vaistininkas farmakotechnikas, vis tiek greičiausiai ji bus uždaryta“, – sakė jis.
Jo duomenimis, nuo liepos 1-osios užsidaryti gresia maždaug 175 vaistinėms.
„Aš labai prašau jūsų pritarti po pateikimo ir apsaugoti silpniausią žmogų – farmakotechniką su didžiule praktika. Tai silpniausias žmogus, kurį šiandien ir reikia apginti, nes tokia praktika, kaip ir minėjau, mano minėtose Europos Sąjungos šalyse – keturios šalys pasirinko būtent nuotolinės kontrolės būdą“, – kalbėjo A.Matulas.
Taip pat siūloma nustatyti, kad vaistininkas nuotoliniu būdu galėtų kontroliuoti ne daugiau kaip trijų farmakotechnikų veiklą.
Buvęs sveikatos apsaugos ministras „valstietis“ Aurelijus Veryga apgailestavo, kad „toks projektas vėl išvydo dienos šviesą“.
Anot jo, vaistininkams visą laiką keltas reikalavimas turėti aukštąjį universitetinį išsilavinimą, tuo metu farmakotechniko profesiją galima įgyti kolegijoje.
„ Aš noriu paklausti gerbiamo komiteto pirmininko, jeigu slaugytoja 16 metų, pavyzdžiui, išdirbtų gydytoja kur nors apsimetusi, ar po 16 metų ji jau galėtų gauti gydytojo licenciją ir dirbti juo? Čia mes apie tokius dalykus šnekame. Vaistininkui visą laiką reikėjo aukštojo išsilavinimo“, – sakė A.Veryga.
„Kaip jūsų siūlymas koreliuoja su farmacinės rūpybos plėtra, su skiepijimu vaistinėje, vaistų pratęsimu ir kitais dalykais? Ar jūs manote, kad kaime pacientai nenusipelno gauti tas paslaugas ir gali gauti tik vaistų parduotuvės paslaugas?“ – klausė jis.
A.Matulas savo ruožtu ragino neįžeidinėti farmakotechnikų, kuriems privalu nuolat kelti kvalifikaciją.
Kitas projekto iniciatorius konservatorius Linas Slušnys sakė, kad farmakotechnikams įvedus trejų metų studijų programas padaryta šiurkšti klaida.
„Niekur pasaulyje nerengiami šitaip farmakotechnikai, jie iš principo tikrai pasaulyje prilyginami daugiau prekybos centro pardavėjų lygmeniui. Mes parengiame tokius, kurie tikrai peržengia eilinių pardavėjų lygį. Čia yra mūsų problema, nes mes tokioms programoms švietimo sistemoje visur leidome tarpti ir būti. Dabar, kai išleidome tą džiną, turime prisiimti atsakomybę, aš manau, ir leisti tą toliau pabaigti“, – sakė jis.
Laisvės frakcijos narė Morgana Danielė tvirtino, kad šis projektas nesąžiningas tų vaistininkų padėjėjų, kurie žinojo, kas jų laukia, ir investavo į savo studijas, atžvilgiu.
„Kaip atrodo valstybė visame šiame kontekste: Europos Sąjungos kontekste – 18 metų neįstengė įgyvendinti paprasto reikalavimo ir viduje, kai žmonės nebetiki valstybės priimtais sprendimais, nes jie 18 metų neįsigalioja, ir galiausiai įdėtos pastangos nėra nieko vertos, pasitikėjimo mūsų sprendimais nebegali būti. Kaip jums atrodo šita situacija?“ – teiravosi ji.
„Darbietė“ Ieva Kačinskaitė-Urbonienė sakė, kad negalima leisti užsidaryti vaistinėms regionuose.
„Mes negalime palikti regionų, ypač mažų vietovių, be vaistinių, kad nereikėtų žmonėms, ypač vyresnio amžiaus, važinėti į rajonų centrus arba didesnius miestus tam, kad įsigytų elementariai paprastų, reikalingų vaistų, tokių kaip „Ibuprofenas“ ar panašiai, arba tam, kad atsiimtų gydytojo paskirtą kompensuojamąjį vaistą, nes labai dažnai ko mes į vaistinę ateiname – žinome, ko mums tikslingai reikia“, – kalbėjo ji.
Toliau projektą svarstys Seimo komitetai.
