Viešinama vis daugiau vaizdo medžiagos
Pastarosiomis dienomis viešumoje pasirodo vis daugiau ir daugiau sukrečiančių vaizdų ir pasakojimų, iliustruojančių, ką pasienyje tenka iškęsti vaikams. Deja, prezidento administracija nesugeba rasti vieningo paaiškinimo, ką visa tai reiškia: skirtingi pareigūnai skirtingai (o kartais net ir melagingai) aiškina, kodėl vaikai yra atskiriami nuo tėvų ir koks apskritai tokios politikos tikslas.
Pasak R.Gary, kai kurie Baltųjų rūmų pareigūnai kaltųjų bando ieškoti kitur, teigdami (melagingai), esą tik Kongreso galioje padaryti taip, kad šeimoms netektų išsiskirti. O štai prezidentas D.Trumpas kaltina – pakartotinai ir konkrečiai – demokratus. Vis dėlto administracijos mėginimai paaiškinti, kas vyksta, neramumams stiprėjant vis labiau komplikuoti.
Oficiali Baltųjų rūmų informacija šeimos narių atskyrimo klausimu pirmadienį viešumą pasiekė per prezidento „Twitter“ paskyrą. Baltieji rūmai net kelis kartus atidėjo susitikimą su žiniasklaida, kuris pagal pirminį planą turėjo įvykti 13.15 val. JAV Rytų pakrantės laiku. Galų gale Baltųjų rūmų atstovė Sarah Sanders informavo, kad Vidaus saugumo departamento (DHS) vadovė Kirstjen Nielsen į klausimus bus pasirengusi atsakyti 17.00 val. Kol vyko pasirengimas susitikimui su žiniasklaidos atstovais, viešumoje pasirodė dar vienas skaudus padėties pasienyje fragmentas. K.Nielsen į tribūną žengė praėjus kiek daugiau negu valandai po to, kai portalas „ProPublica“ paskelbė Teksaso pasienio patikros punkte slapta įrašytą garso medžiagą, kurioje girdėti, kaip rauda nuo tėvų atskirti vaikai.
Paklausta, ar tokie atskyrimai netraktuotini kaip smurtas prieš vaikus, K.Nielsen atsakė, kad jais yra rūpinamasi. „Laikomės aukštų standartų, – sakė ji. – Rūpinamės maistu. Rūpinamės ugdymu. Rūpinamės jų sveikata. Yra vaizdo įrašų, televizorių.“ JAV muitinės ir sienų apsaugos tarnyba paviešino nuotraukų, kuriose matyti, kokiomis sąlygomis laikomi atskirti vaikai (vieni gaubiasi poliesterio folijos izoliacine medžiaga (Mylar), kiti patalpinti narvuose).
Visų suaugusiųjų laukia baudžiamoji atsakomybė
Pasak R.Gray, vaikų atskyrimo nuo tėvų praktika – vadinamosios nulinės tolerancijos imigracijos politikos, kurią anksčiau šiais metais pristatė generalinis prokuroras Jeffas Sessionsas ir pagal kurią bet koks neteisėtai sieną kirtęs suaugusysis yra trauktinas baudžiamojon atsakomybėn, rezultatas. Praktikoje tai reiškia, kad iš pradžių tėvai įkalinami kartu su vaikais, o paskui vaikai perkvalifikuojami į niekieno nelydimus nepilnamečius ir perkeliami kitur.
Atsakydama į reporterių klausimus K.Nielsen tvirtino, kad tik Kongresas gali vėl sujungti vaikus su tėvais, nepaisant, kad atskyrimas vyksta ne todėl, kad to reikalauja įstatymai, o todėl, kad tokia administracijos politika. „Kongresas ir teismai sukūrė šią problemą, ir tik Kongresas gali ją išspręsti“, – pirmadienį sakė ji.
Paklausta, ar vaikai nėra naudojami kaip politinės marionetės, t.y. kaip svertas, kuriuo pasinaudodamas D.Trumpas siekia savo imigracijos politikos tikslų, K.Nielsen atsakė: „Vaikus kaip marionetes naudoja nelegalios imigracijos tarpininkai ir prekiautojai žmonėmis.“
Toliau Vidaus saugumo departamento vadovė aiškino, kad atskyrimai – „nėra politika“ ir kad jais nesiekiama nusiųsti jokios žinutės žmonėms, kurie galbūt turi ketinimų pereiti sieną. Tokią mintį ji pavadino įžeidžiančia.
Vaikų atskyrimas nuo tėvų – atgrasomoji priemonė?
Tačiau tai, ką sako K.Nielsen, neatitinka to, ką teigia kiti administracijos nariai. Antai gegužę duodamas interviu amerikiečių žiniasklaidos organizacijai „National Public Radio“ (NPR), Baltųjų rūmų administracijos vadovas Johnas Kelly, kuris Vidaus saugumo departamentui vadovavo iki K.Nielsen, sakė, kad atskyrimai galėtų būti ir būtų veiksminga atgrasomoji priemonė, o vaikams „būtų paskirta globa ar kažkas“. Iš ankstesnio interviu su J.Kelly galima suprasti, kad administracija šią politiką įsivaizdavo kaip atgrasomąją dar gerokai iki tol: praėjusių metų kovo mėn., tebeidamas DHS vadovo pareigas, J.Kelly teigė CNN svarstantis atskyrimus, nes tai galbūt labiau padėtų „atgrasyti nuo įsitraukimo į šį klaikiai pavojingą tinklą. [...] Jais bus gerai pasirūpinta, kol spręsime jų tėvų klausimą“.
K.Nielsen išsakyta pozicija dėl to, ar šie atskyrimai yra administracijos politikos, ar teisės įgyvendinimo priemonė, nesutampa ir su įtakingo Baltųjų rūmų patarėjo politikos klausimais Stepheno Millerio teiginiais. Šeštadienį leidinyje „The New York Times“ pasirodžiusiame straipsnyje jis teigia, kad „administracija priėmė paprastą sprendimą nelegalaus sienos kirtimo atvejais laikytis nulinės tolerancijos politikos. Taškas. Kitaip tariant, imigracijos įstatymas galioja visiems be išimties.“
Tačiau pats prezidentas su S.Milleriu, panašu, vis dėlto nesutinka, gindamasis, kad tai esą ne jo sprendimas. Jau ilgą laiką jis tuo kaltina demokratus, nors jie, pasak rašinio autorės R.Gray, nei atsakingi už politiką, nei yra valdantieji Kongrese. „Man labai nepatinka, kad vaikai yra atimami, – praėjusią savaitę Baltuosiuose rūmuose susirinkusiems žurnalistams sakė D.Trumpas. – Demokratai turi pakeisti savo įstatymą. Čia jų įstatymas.“ Tai jis ne sykį pakartojo ir savo „Twitter“ paskyroje.
Nepalaiko net savi
Kad ir kaip ten būtų, panašu, kad D.Trumpo gebėjimas neigiamus dalykus pakišti po informacine mišraine ir chaotiškais paaiškinimais nebėra toks veiksmingas, koks būdavo anksčiau, rašoma straipsnyje. Tokią politiką viešai kritikuoja net Kongreso respublikonai, įskaitant Teksaso įstatymų leidėjus Tedą Cruzą, pateikusį specialiai šiam kritiniam atvejui skirtų teisėkūros nuostatų, ir Johną Cornyną, antrąjį pagal rangą respublikoną Senate.
„Privalome išlaikyti šeimos narius drauge, kad išvengtume nereikalingų rūpesčių, streso ir pykčių“, – pirmadienį sakė J.Cornynas. Panašių nuogąstavimų išreiškė ir kiti respublikonų lyderiai, tarp kurių – Masačusetso gubernatorius Charlie Bakeris, dėl taikomos atskyrimų politikos atšaukęs planus į pasienį siųsti apsaugos pareigūnų.
„Vis pasitaiko tokių dalykų, kurie tiesiog išmuša iš pusiausvyros, – sakė respublikonų strategas, buvęs T.Cruzo padėjėjas Rickas Tyleris. – D.Trumpas turi stebėtiną gebėjimą atsitraukti nuo dalykų, kuriems jis nenori, kad žmonės skirtų daug dėmesio, bet retkarčiais ištinka tai, nuo ko atsitraukti jis negali, ir pastarasis – vienas iš tokių atvejų.“
