Kai „vyras“ iš įsigytos „žmonos“ ėmė reikalauti atlikti sanuokinę pareigą, ši kategoriškai atsisakė, o giminaičiai pabrėžė: arba jie merginą privers, arba nubaus. 17-metė Naushin Tobassum ėmė ir pabėgo.
Merginai pagelbėjo policijos patrulis, rašo „The Telegraph“. Jis greit sulaikė jos tetą, suorganizavusią mergaitei „vyrą“ ir greit išsiaiškino istorijos detales.
Paaiškėjo, kad „žmonos“ pageidavęs Sudano gyventojas ne šiaip musulmonas. Tai naftos įmonės vadovas Osama Ibrahimas Mohamedas. Jis yra vedęs ir gimtinėje turi du vaikus. Į Indiją jis atvyko iš draugo nugirdęs, jog jis 40 dienų buvo „vedęs“ mergaitę. „Žmoną“ O.I.Mohamedas išsirinko iš keturių pretendenčių. Peržiūrą jam surengė minėtos N.Tobassum teta.
„Jaunikis“ sumokėjo 100 tūkstančių rupijų (apie 4 500 Lt), iš jų – 70 tūkst. tėvams, 5 000 – musulmonų dvasininkui, dar tiek pat vertėjui, 20 tūkst. atiteko tetai, į peržiūrą atvedusiai mergaitę. Inspektorius Vizharas Kumaras paaiškino, kad be santuokos liudijimo tokie sandoriai nevykdomi, nes Koranas smerkia prostituciją.
„Jei sudanietis nori sekso, jam teks mokėti triskart brangiau (gimtinėje, – red.past.), todėl, kad ten mergaičių mažiau, arba teks įgyti antrą žmoną. Indijoje mergaitės pigesnės, o ir gražesnės“, – Indijos policininkui logiką paaiškino sudanietis.
Indijoje trumpalaikės santuokos draudžiamos. Be to, santuokos sertifikatas buvo suklastotas: iki 18 metų Indijoje mergaitės negali ištekėti, o jame buvo nurodyta, jog N.Tobassum yra 24 metai. Pagal dokumentą skyrybos turėjo „įvykti“ pasibaigus sudaniečio atostogoms.
Mergaitės tėvai nuo policijos pasislėpė, jie bus apkaltinti nepilnametės vestuvių organizavimu ir moters „kuklumo įžeidimu“. Kodėl šeima nusprendė parduoti dukterį, nuspėti nesunku. „The Telegraph“ skelbia, jog visa šeima gyveno vieno kambario namuke. Mergaitė tikina, jog nežinojo, apie giminaičių planus.
Anot žmogaus teisių aktyvistės, tokių fiktyvių santuokų per mėnesį Haidarbado mieste įvykdoma apie 15.
„Jie atvyksta į Haidarbadą, nes čia didžiausias nepasiturinčių šeimų skaičius. Apie 30-40 proc. šeimų tokia galimybe pasinaudoja siekdamos sumažinti skurdą“ – sakė aktyvistė Shiraz Amin Khan.
