Anna Ruston (moters vardas pakeistas) pasakoja, kad 15-metę ją pagrobė taksi vairuotojas, kurį ji vadina Maliku.
Jis buvo labai malonus, pakvietė ją apsilankyti savo namuose, kur esą supažindins su savo šeima. Mergaitę augino močiutė, tačiau prieš kelerius metus ji buvo mirusi. A.Ruston pasakoja, kad jai dėl meilės ir šilumos stokos gyvenime buvo labai lengva patikėti Maliko pažadais arba pasisėdėjimu su šeima.
Tačiau vyras šeimos namuose 13 metų ją kankino, mušė ir prievartavo. A.Ruston rašo, kad per tą laiką ji pagimdė keturis vaikus – visi iš jos buvo paimti ir, jos teigimu, parduoti.
Galiausiai iš nelaisvės ji išsivadavo padedant namuose apsilankiusio mediko. Sukaupti paskutines jėgas ir bėgti ją paskatino pagrobėjo šeimos pareiškimas, kad netrukus ji bus išgabenta į Pakistaną. Moteris rašo išsigandusi, kad ten ją užmėtys akmenimis arba parduos.
Kai ji galiausiai išsigelbėjo ir surado savo vaikus, jos pagrobėjas ją vis tiek susekė. Moters teigimu, jis grasino susidoroti ir su ja, ir su vaikais, todėl A.Ruston nesikreipė į policiją.
Vyras šeimos namuose 13 metų ją kankino, mušė ir prievartavo.
„Vis dar tebematau miegamąjį, kampą, kuriame būdavau susisukusi iš skausmo, – rašo A.Ruston. – Ir tebegaliu užuosti – skardinę, kurią naudojau kaip tualetą, česnaką, kuriuo jis smirdėjo. Buvau priėjusi tokį tašką, kai nebežinojau, kas tai yra gyvenimas.“
Pasirodžius knygai britų sveikatos apsaugos sistema susilaukė aršios kritikos, kai paaiškėjo, kad moteris dėl sužeidimų buvo ne kartą nugabenta į ligoninę, tačiau ji niekada nebuvo likusi viena su gydytoju ar slauge.