Pražūtinga technikos pažanga
Didžiausias žmonių naikintojas, kaip dabar aiškėja, ko gero, bus ne Stalinas, ne Hitleris ir net ne Čingischanas, o palyginti kuklus amerikietis, Stenfordo universiteto profesorius Albertas Macovskis. Jo aukos skaičiuojamos šimtais milijonų. To dar niekada nėra buvę. Turiu omenyje profesoriaus išradimą, padarytą prieš dvidešimt trejus metus – ultragarsinį žmogaus kūno skenerį, suteikiantį nėščiai moteriai galimybę pamatyti kūdikio jos įsčiose lytį. Tas aparatas paplito po visą Aziją, ir dabar pradeda aiškėti jo darbo rezultatai. Šimtai milijonų moterų pasirinkdamos gimdyti tik berniukus įstūmė visą regioną į neregėtą chaosą: jaunų vyrų daug, porų jiems nėra, visi dairosi kaltų, nerimas didėja.
Šimtai milijonų moterų pasirinkdamos gimdyti tik berniukus įstūmė visą regioną į neregėtą chaosą: jaunų vyrų daug, porų jiems nėra, visi dairosi kaltų, nerimas didėja.
Visur ir visada pasaulyje moterų būdavo daugiau negu vyrų. Motina Gamta sutvarkė gerai. Kadangi berniukai dažniau būna silpnesni naujagimiai, miršta nesulaukę ir dvejų metukų, o tapę vyrais irgi dažniau žūsta tolimuose medžioklės žygiuose, na ir per kovas, Mamytė Gamta pasirūpino, kad jų gimtų truputėlį daugiau – vidutiniškai 105 berniukai ir 100 mergaičių.
Tačiau Kinijoje šimtui mergaičių ėmė gimti vidutiniškai 120 berniukų, o Hainanio saloje ir centrinėje Hubėjaus provincijoje – 136. Ten eini gatve, vaikai sau gražiai žaidžia, pasižiūri – nagi vien bernai. Ir nepasakysi, jog tai dėl skurdo. Ir Hainanis, ir Hubėjus klesti, palyginti su kitomis Kinijos vietovėmis.
Kitose Azijos šalyse proporcijos irgi aiškiai nenatūralios. Taivane šimtui mergaičių – 119 berniukų, Singapūre – 118, Pietų Korėjoje – 112, kai kuriose Indijos vietovėse – 120. Skirtumas gali pasirodyti ne toks jau didelis. Bet padauginkite tuos skaičius iš milijardo Indijos gyventojų, milijardo trijų šimtų penkiasdešimties milijonų kinų, kitos Azijos valstybės irgi gausios, ir gausime šimtus milijonų jaunų vyrų, kurie nežino, kur pasidėti.
Kinija, Indija ir dauguma kitų Azijos šalių jau uždraudė naudoti apžiūros aparatūrą būsimo kūdikio lyčiai nustatyti. Tačiau kyšiai ir žmonių apsukrumas visada suteikia būsimiems tėveliams galimybę apeiti įstatymą. Ultragarsinio skenerio technikas gali net neprasikalsti įstatymui. Jis neturi nieko rašyti ar daryti nuotraukos. Užtenka, kad pažiūrėjęs į embrioną linksmai nusišypso mamytei. Arba priešingai – susiraukia, parodo rūškaną veidą. Tėveliams viskas aišku, o techniko niekas negali patraukti atsakomybėn.
Vienišiai tarp vienišių
Daugelis viengungiais likusių vaikinų nusirita į skurdą, praranda šaknis, tampa liumpenais. Plinta prostitucija ir homoseksualizmas. Kai kuriuose Azijos rajonuose moterys jau grobiamos ir parduodamos į žmonas. Per dvejus metus kinų policija tokių banditų areštavo 65 236. Kai kurie jų buvo sušaudyti.
Sunkumai sukurti šeimą prisideda prie Kinijos provincijos problemų kokteilio, į kurį įeina nelygus, šuolinis, ekonomikos augimas – visi dirba tik tol, kol Europoje ar Amerikoje yra paklausa. Ir visi atsiduria gatvėje, jeigu, kaip šiuo metu, paklausa apmiršta.
Iš Azijos šalių mažiausiai mergaičių gimsta Kinijoje. Taip yra todėl, kad joje, siekiant kaip nors apriboti besaikį gyventojų gausėjimą, per kurį buvo niekaip neįmanoma pakelti žmonių gerovės, jau senokai galioja įstatymas, leidžiantis šeimai turėti tik vieną vaiką.
Kaip kinai priverčiami laikytis tokio įstatymo? Priverčiami. Abortai daromi net ir esant vėlyvam nėštumui. „Neteisėtai“ šeimoje gimęs vaikas neregistruojamas, jis negali eiti į mokyklą, net paso negali gauti. Tampa „juoduoju kinu“. Todėl tas vienintelis šeimoje vaikelis neišpasakytai lepinamas. Nes kito būti negali. Tokie vaikai Kinijoje vadinami „mažaisiais imperatoriais“.
Daugelis viengungiais likusių vaikinų nusirita į skurdą, praranda šaknis, tampa liumpenais.
Yra ir ekonominių priežasčių. Iš berniuko išaugs artojas, o mergaitei reikės duoti kraitį, senatvėje liksi prie užgesusio židinio. Tačiau dabar, atrodo, bus taip, kad po 10 metų Kinijoje bastysis dar 40 mln. įsiutusių viengungių. Vyriausybė svarsto galimybę sušvelninti tą vieno vaiko įstatymą. Kai kuriose provincijose jau leidžiama: jei pirmas kūdikis – mergaitė, gali bandyti dar kartą. Bet tada atsiranda kita problema – keliolika metų, ir gyventojai neišsiteks šalyje.
Galvos skausmas visiems
Visa tai svarbu ne vien kinams. Su Kinija – menki juokai. JAV Centrinė žvalgybos valdyba paklausė savo šalies mokslininkų, demografų ir Kinijos specialistų: ar 2020-aisiais, po dešimties metų, Kinija nenuspręs, kad neturi kitos išeities – jai reikia surengti kruviną karą, per kurį daug jaunų vyrų galėtų žūti dėl kokio nors patriotinio tikslo. Tokių tikslų surasti nesunku. Kad ir Taivano prijungimas, jeigu iki tol jis neprisijungs savo noru. Gal net dėl Sibiro žemių, kurios neva kadaise priklausė kinų imperatoriams, susigrąžinimo.
Azijos gyventojų turtėjimas, o jis vyksta, nieko nekeičia. Būtent turtingesniuose regionuose paliekama gyventi daugiau berniukų. Indijoje, sakysim, lūšnynų rajonuose mergaičių gimsta maždaug tiek, kiek berniukų, o gyvų lieka net daugiau, nes jos atsparesnės. Gal vargdieniai neturi kuo mokėti už tyrimą skeneriu?
Į klausimą, kokios bus to milžiniško pusiausvyros tarp lyčių nebuvimo pasekmės, niekas negali atsakyti. Nes pasaulyje taip dar niekada nėra buvę.
