1950 metais Jungtinių Tautų populiacijos tyrimai rodė, kad tuo metu Europoje gyveno tik 8 procentai žmonių, vyresnių nei 65 metai. 1990 metų tyrimo duomenys rodė, kad tokių vyresnio amžiaus žmonių žemyne jau buvo 12,7 proc.
Šių metų tyrimas rodo, kad vyresnių nei 65 metai Europos gyventojų jau yra 17,6 proc.
27 iš 30 seniausių pasaulio valstybių yra Europos žemyne. Beveik penktadalį gyventojų pagyvenę žmonės sudaro Italijoje, Graikijoje, Vokietijoje, Suomijoje, Bulgarijoje ir Portugalijoje.
Sociologai primena, kad Europa turėjo tokių migracijos bangų ir anksčiau – turkų Vokietijoje, šiaurės afrikiečių Prancūzijoje, pakistaniečių Jungtinėje Karalystėje.
Tiesa, tokio masto migracijos dinamikos žemynas dar nematė nuo Antrojo pasaulinio karo laikų. Eurostato duomenimis, 81 proc. iš 689 000 prieglobsčio pasiprašiusių pabėgėlių buvo jaunesni nei 35 metų.
Kai kurie analitikai jau dabar prabyla, kad ši migracijos banga gali būti išsigelbėjimu Europai, ieškančiai kaip atgaivinti vis labiau senstantį ir savęs išlaikyti greitai nesugebėsiantį žemyną.
Kai kurie analitikai jau dabar prabyla, kad ši migracijos banga gali būti išsigelbėjimu Europai, ieškančiai kaip atgaivinti vis labiau senstantį ir savęs išlaikyti greitai nesugebėsiantį žemyną.
„Tikrasis iššūkis Centrinės Europos ir Baltijos valstybėms yra ne pabėgėlių priėmimas, o kaip šį priėmimą paversti galimybe“, – teigė Christianas Bodewigas, Pasaulio banko specialistas.
„Daugelis šių atvykstančių žmonių gali tapti ne tik papildoma darbo jėga, bet ir prisidėti kuriant inovacijas, atnešti naujas idėjas ir požiūrius“, – pridūrė Ch.Bodewigas.
Europos jaunimas emigruoja į kitus žemynus
Prancūzijos statistikos agentūra INSEE šią savaitę pranešė, kad per laikotarpį nuo 2006-ųjų iki 2013-ųjų per metus emigravusių prancūzų padaugėjo nuo 140 tūkst. iki 200 tūkst., ir 80 proc. jų sudaro 18–29 metų žmonės.
Globalizuotame pasaulyje prancūzai delsė prisidėti prie emigracijos bangos, per kurią tūkstančiai jaunų australų arba britų persikėlė į kitus žemynus ir įleido šaknis užsienyje.
Tačiau „didesnis atvirumas pasauliui, geresni kalbų įgūdžiai ir didesnės tarptautinės studijų galimybės“ vilioja vis daugiau prancūzų vykti atrasti plačiojo pasaulio, sako Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) tarptautinės migracijos skyriaus vadovas Jeanas-Christophe'as Dumont'as.
Stagnuojanti Prancūzijos ekonomika, dideli mokesčiai ir didėjantis nedarbas taip pat laikomi veiksniais, skatinančiais šį procesą.
