Pabėgo... ne vieną kartą
Vis dėlto šį sąrašą pradės tas pats J.Guzmanas, nes jis sugebėjo iš kalėjimo pasprukti jau antrą kartą. Praėjusiame amžiuje nuteistas vyras pirmą kartą į laisvę įštrūko prieš trylika metų. Vyras visą mylią šliaužte šliaužė iš kameros į laisvę vedančiu tuneliu, todėl jo idėja atrodo pasiskolinta iš garsiojo filmo „Pabėgimas iš Šoušenko“.
Ir jam tai pavyko. Nors buvo pradėtos itin plataus masto gaudynės, blokuoti keliai, pakelti sraigtasparniai, o dėl pabėgimo apklausti aštuoniolika kalėjimo prižiūrėtojų – niekas nepadėjo.
Prižiūrėtojams – „Geros dienos“
Atrodo, kad „Pabėgimą iš Šoušenko“ buvo matę ir du amerikiečiai. Vos prieš mėnesį kaliniai sugebėjo gauti įrankių, išgremžti skylę metalinėje kalėjimo sienoje ir pabėgti. 48 metų Richardas Mattas ir 34 metų Davidas Sweatas turėjo perpjauti vieną garo vamzdį, nušliaužti juo nemažą atstumą ir vėl perpjauti vamzdį. Už žmogžudystes nuteisti vyrai dar sugebėjo ir pademonstruoti savo piktdžiugą, nes prižiūrėtojams paliko raštelį su užrašu „Geros dienos“.
Vis dėlto gyvenimas – tai ne filmas. R.Mattas buvo nušautas praėjus 20 dienų po pabėgimo, o D.Sweatas sugrąžintas į kalėjimą.
Dingti iš Alkatraso
Vieni seka matytu filmu, o kiti patys įkvepia juos sukurti. Štai iš Clarence'o ir Johno Anglinų ir Franko Morriso istorjos gimė garsusis filmas „Pabėgimas iš Alkatraso“. 1962 m. suplanuotas pabėgimas buvo vienas painiausių kada nors sugalvotų pabėgimų iš įkalinimo įstaigos. Šaukštu iškapstę ventiliacijos angas savo kamerose, bėgliai kanalizacijos tuneliais pasiekė stogą.
Pasiekę salos krantus, bėgliai iš pasivogtų apsiaustų nuo lietaus pasigamino plaustą ir pasileido link San Fransisko. Kalinių pasigesta tik ryte. Iki šiol nežinia, ar vyrai paskendo, ar jiems pavyko pasiekti krantą.
Nepraėjus nė metams po šio pabėgimo Alkatrasas buvo uždarytas.