Čekijos slaptosios tarnybos neseniai perspėjo, kad šalyje knibžda daugybė Kremliaus šnipų. Kiek anksčiau spalio mėnesį Lenkijoje suimti du vyrai, įtariami šnipinėjimu Rusijai, o penktadienį iš vieno Rusijos žurnalisto buvo atimta akreditacija, nes jis buvo įtartas ta pačia veikla. Švedija buvo metusi dideles pajėgas įtartinų povandeninių laivų prie savo krantų paieškai. O kur dar begalės Baltijos šalių oro erdvės pažeidimų.
Ko siekia Rusija, vis intensyviau vykdydama žvalgybą ir šnipinėjimą? „The Telegraph“ išskiria septynias priežastis.
1. Išbandyti naujas vyriausybes.
Geriausias to pavyzdys – Švedija. Įtariamas Rusijos povandeninio laivo įplaukimas į šalies teritorinius vandenis galėjo būti Maskvos planas patikrinti naujosios centro kairės vyriausybės – socialdemokratų ir žaliųjų – reakciją.
Buvęs užsienio reikalų ministras Carlas Bildtas ilgus metus buvo Kremliaus vienas nemėgstamiausių Europos politikų, kuris nuolat kritikuodavo Maskvą. Rusijai be galo norisi išsiaiškinti, koks bus naujosios valdžios požiūris į Kremlių. Be to, rusai taip galėjo mėginti iš pusiausvyros išvesti naująjį premjerą Stefaną Löfveną, kuris turi mažai patirties tarptautinėje politikoje.
2. Įkąsti Barackui Obamai.
Pastaruoju metu sugriežtėjusi Kremliaus politika Baltijos šalių atžvilgiu turi vieną ypatingą tikslą. Rugsėjo pradžioje JAV prezidentas apsilankė Taline, kur perspėjo, kad taikiai Europai grėsmę kelia Rusijos įvykdyti Ukrainos teritorinio vientisumo pažeidimai. Jis taip pat patikino, kad NATO pasirengusi ginti tris Baltijos valstybes karinės agresijos atveju, ir kad šios daugiau niekada nebepraras nepriklausomybės.
Ilgai laukti Maskvos atsako nereikėjo. Vos po dviejų dienų Rusijos saugumo pareigūnai įžengė į Estijos teritoriją ir joje pagrobė estų kontržvalgybininką. Išpuoliai prieš Baltijos šalis – įkandimas JAV prezidentui.
3. Skaldyti ir valdyti.
Maskva pasirengusi pasinaudoti bet kokiu Vakarų šarvų įtrūkimu. Europa gali atrodyti vieninga karo Ukrainoje akivaizdoje, tačiau realybėje skirtingos valstybės skirtingai vertina, kaip reikia tvarkytis su Rusijos keliama grėsme. Nieko keisto, nes Kremlius turi skirtingą įtaką kiekvienai jų.
Kai kurie čekų pareigūnai yra viešai pasisakę prieš ES sankcijas Rusijai dėl karo Ukrainoje. JAV taip pat teko persigalvoti dėl priešraketinės gynybos sistemos šioje šalyje.
Rusija savo žvalgybine veikla siekia pasėti nesutarimus tarp ES ir JAV, taip pat – tarp Europos valstybių.
Praėjusį mėnesį Suomija vilkino sankcijų Rusijai paskelbimą, nes baiminosi Maskvos atsako naftos sektoriui. Sankcijas taip pat pasmerkė Latvijos sostinės meras Nilas Ušakovas.
Akivaizdu, kad Rusija savo žvalgybine veika siekia pasėti nesutarimus tarp ES ir JAV, taip pat – tarp Europos valstybių.
4. Rusų „gynimas“ svetur padeda namuose.
Maskva buvusias Sovietų Sąjungos valstybes nuolat kaltina rusakalbių teisių pažeidinėjimais. Nors perdėti rusų kaltinimai dažnai neatitinka tikrovės, gyventojai Rusijoje paprastai to nesuvokia, o Kremliaus „kova už tautiečius“ svetur padeda valdančiųjų reitingams.
5. O gal – ji nevykdo nieko neįprasto?
Visos valstybės užsiima šnipinėjimu. Visos jos vykdo karinę žvalgybą tam, kad iškilus kariniam konfliktui turėtų persvarą. Šis argumentas ypač mėgstamas Kremliuje – Maskva aiškina, kad ji nedaro nieko tokio, kuo neužsiima ir kitos valstybės. Ji, pavyzdžiui, nuolat gali priminti Edwardo Snowdeno atvejį, kurio atskleista informacija atskleidė šnipinėjimo mastus visame pasaulyje.
6. Vakarai siekia padidinti gynybos biudžetus.
Dar viena versija, kodėl vis dažniau girdime apie Rusijos šnipinėjimą Vakaruose, – patys Vakarai paprasčiausiai atviriau ir dažniau apie tai kalba. To priežastis – siekis įtikinti visuomenę ir politikus, kad reikia didinti gynybos biudžetus.
Švedai netgi tariamą Rusijos povandeninį laivą vadino „biudžetiniu“ – jo paieška sutapo su diskusijomis dėl valstybės biudžeto dalies gynybai didinimo.
7. Viskas dėl Ukrainos.
Galų gale, visi galai veda į Ukrainą. Visai ne sutapimas, kad nuo Kremliaus šnipų vis įnirtingiau gintis priverstos šalys yra didžiausios Rusijos karinių veiksmų Ukrainoje kritikės, siūlančios griežtai už tai bausti Maskvą.
Kremlius užsipuldamas jas bando bando atkeršyti tiek joms, tiek Vašingtonui, kurį laiko politikos Rytų Europoje kūrėju. Dabar Ukraina yra Vladimiro Putino širdyje degančios neapykantos ugnies epicentre: iš jos kyla visa jo agresija, pyktis ir pagieža Vakarams.
