Šis balistinės raketos bandymas buvo jau 20-asis šiais metais ir trečias sėkmingas ICBM bandymas apskritai. Anot Pchenjano, tai – ligi šiol galingiausia režimo tarpžemyninė balistinė raketa, galinti pasiekti bet kurį JAV žemyninėje dalyje įsikūrusį miestą.
1. Šiaurės Korėja – branduolinė galia
Užkirsti kelią Šiaurės Korėjos branduolinių ginklų ir balistinių raketų programoms ar priversti režimą jų atsisakyti – jau per vėlu.
Pchenjanas neturi motyvacijos atsisakyti ginklų, užtikrinančių saugumą prieš kur kas galingesnius priešus. Nebėra būdų pakeisti režimo nuomonę.
Tiesa, vieninteliu būdu galima laikyti invaziją. Tačiau Šiaurės Korėjos raketos yra mobilios, vadinasi, bent vieną ar dvi galima paleisti dar prieš JAV pajėgoms pasiekiant ginkluotę. Karas garantuotų Šiaurės Korėjos branduolinio ginklo panaudojimą prieš vieną didžiųjų JAV miestų.
Be to, analitikai beveik neabejoja, kad Pchenjanas yra pajėgus balistinėje raketoje įmontuoti branduolinę galvutę. Vadinasi, pasauliui nelieka nieko kito, kaip susitaikyti su faktu, kad Šiaurės Korėja – branduolinė galia.
2. Grėsmė Vašingtonui ir Niujorkui
Šiemet atlikti bandymai pademonstravo, kad Šiaurės Korėjos raketos galėtų pasiekti didžiuosius JAV Vakarų pakrantės miestus. Vis dėlto raketos paleidimas trečiadienį atskleidžia, kad Pchenjano branduolinės galvutės galėtų pasiekti ir Rytų krantą. Greičiausiai būtų taikomasi į Vašingtoną ir Niujorką.
3. Pchenjanas neketina pradėti karo
Bent viena gera naujiena yra ta, kad Šiaurės Korėja atrodo besielgianti racionaliai ir neturinti akivaizdžių ketinimų pradėti karą, kurį neabejotinai pralaimėtų. Kitaip tariant, Pchenjanas greičiausiai nesiruošia pirmasis panaudoti branduolinį ginklą.
Kartais tai sunku suvokti todėl, kad šalies lyderis Kim Jong Unas vaizduojamas tarsi panikos apimtas pamišėlis. Ir nors šalies vadovas gali būti ekscentriškas, jis ne kartą įrodė esąs racionalus. Nuožmus ir amoralus, tačiau racionalus. Nė vienas racionalus lyderis nenori nacionalinės savižudybės – būtent ją sukeltų Pchenjano išprovokuotas karas.
Šiaurės Korėjos atbaidymui JAV turi savus branduolinius ginklus, jos įprastinė ginkluotė – pranašesnė. Atsižvelgiant į istoriją panašu, kad atbaidymas veikia – būtent taip JAV jau keletą dešimtmečių susidoroja su Rusijos ir Kinijos branduolinių ginklų keliama grėsme.
4. Kinija – nebūtinai atsakymas
Kai tik Pchenjanas pradėjo savo branduolinių ginklų programą, JAV lyderiai ėmė daug vilčių dėti į Kiniją. Šiandien vadovaujamasi tokia strategija: jei Pekinas būtų pakankamai motyvuotas, jis galėtų suvaldyti savo sąjungininkę ir kaimynę Šiaurės Korėją.
Kinija gali daryti didelį spaudimą Šiaurės Korėjai, tačiau neaišku, ar tas spaudimas Kim Jong Uną išgąsdins labiau nei nacionalinės destrukcijos grėsmė.
Vis dėlto atėjo metas susimąstyti, kodėl ši strategija nėra efektyvi.
Pchenjanas yra tvirtai įsitikinęs, kad branduolinių ginklų atsisakymas savaime reikštų JAV invaziją, kaip nutiko branduolinių galvučių atsisakiusioje Libijoje.
Kinija gali daryti didelį spaudimą Šiaurės Korėjai, tačiau neaišku, ar tas spaudimas Kim Jong Uną išgąsdins labiau nei nacionalinės destrukcijos grėsmė.
Bet kuriuo atveju Šiaurės Korėjos ir Kinijos santykiai darosi vis labiau įtempti. Pchenjano ginklų bandymai dažnai atrodo tarsi skirti pažeminti ir pasipriešinti Pekinui, kuris į tai atsakė skirdamas sankcijas. Nors Vakarai dažnai galvoja, kad Kinija remia Šiaurės Korėjos provokacijas, tiesa dažnai yra priešinga.
5. Ekonominės bausmės neveikia
Pchenjanas pademonstravo esąs atsparus net ir griežčiausioms ekonominėms sankcijoms. Tokia bausmė nesukėlė jokių padarinių, kokių šalis ligi šiol nebuvo patyrusi praeityje. Dešimtajame dešimtmetyje žlugus ekonomikai ir pasibaigus maisto atsargoms prasidėjo badas, pražudęs beveik dešimtadalį populiacijos.
Šiaurės Korėja pasimokė ir patobulino savo žemdirbystės praktikas. Nors Kim Jong Unas mielai išvengtų dar vieno ekonomikos žlugimo, lyderis greičiausiai tikisi, kad šalis galėtų tokią krizę išgyventi.
6. Šiaurės Korėja kelia grėsmę
Niekas tiksliai nežino, ko tikisi Kim Jong Unas. Vis dėlto Šiaurės Korėjos veiksmai – iškalbingi ir sufleruojantys dvi galimas ilgalaikes strategijas. Tiesa, analitikai nesutaria, kuri iš jų yra labiau tikėtina.
Skirtingas strategijas vienija tai, kad jomis norima užtikrinti Šiaurės Korėjos vietą pasaulyje.
Ši teorija gąsdina: panašu, kad Kim Jong Unas nepasiduos tol, kol pasaulis nepriims jo vyriausybės tokios, kokia ji yra – žiaurios, provokuojančios ir apsiginklavusios branduolinėmis galvutėmis.
Pirmajai teorijai pritaria daugelis ekspertų. Jie mano, kad Šiaurės Korėja ginklais daro spaudimą pasauliui – siekia tapti teisėta tarptautinės bendruomenės nare. Pchenjanas tikisi, kad Kim Jong Unui išliekant valdžioje turėtų prasidėti tarptautinė prekyba, o santykiai – normalizuotis.
Ši teorija gąsdina: panašu, kad Kim Jong Unas nepasiduos tol, kol pasaulis nepriims jo vyriausybės tokios, kokia ji yra – žiaurios, provokuojančios ir apsiginklavusios branduolinėmis galvutėmis.
Antroji teorija – labiau kontroversiška. Jos šalininkai teigia, kad Šiaurės Korėja galiausiai nori susivienyti su Pietų Korėja. Neva Pchenjanas niekada nesijaus saugus, kol labiau klestintis Seulas bus nepriklausomas ir netiesiogiai pamins Šiaurės Korėjos teisę būti atskira valstybe.
Tai nereiškia, kad režimas tiesiogiai užpuls Pietų Korėją. Labiau tikėtina, kad jis bandys lėtai užmegzti ryšius su kaimyne ir sieks atitolinti Seulą nuo globėjų JAV tol, kol praeitame šimtametyje atsiskyrusios šalys susivienys.
7. Nerimauti reikia atsargiai
Analitikų teigimu, netyčinis incidentas ar apsiskaičiavimas gali lemti neplanuotą Šiaurės Korėjos ir JAV konfliktą.
Pavyzdžiui, Valstijos, norėdamos pademonstruoti režimui keliamą grėsmę, netoli Šiaurės Korėjos pasiųstų bombonešį. Šiam nukrypus nuo kurso, Pchenjanas tokį žingsnį suvoktų kaip karo pradžią ir gindamasis paleistų raketas.
Tiesa, tokie scenarijai – nelabai tikėtini, reikėtų, kad būtų padaryta keletas klaidų iš eilės. Vis dėlto galimybė nėra nulinė, ir, jei taip nutiktų, ištisi miestai galėtų būti sugriauti.
Visiškai nesijaudinti dėl Šiaurės Korėjos negalima, tačiau panašu, kad kol kas mums didesnę grėsmę kelia rūkymas, automobilio avarija ar nepakankamai efektyvi sveikatos apsaugos sistema.