Ankstesnius du vakarus protestai baigdavosi smurtu ir susirėmimais su policija, bet ketvirtadienio protestai vyko daugiausia taikiai.
Sostinėje Belgrade protestuotojai sėdėjo gatvėje priešais parlamentą. Protestai vyko ir kituose Serbijos didžiuosiuose miestuose, tarp jų Novi Sade šalies šiaurėje ir Niše pietuose.
Žmonės laikė transparantus su užrašais „Sėskis!“ ir „Vučičius pavojingesnis už COVID!“, turėdami galvoje įtakingą Serbijos prezidentą Aleksandrą Vučičių.
Belgrade kraštutinių dešiniųjų ekstremistų grupelė kelis kartus bandė išprovokuoti incidentus su policija, bet juos nuvijo kiti protestuotojai, pranešė viena vietos televizija.
Anksčiau ketvirtadienį A.Vučičius apkaltino „kriminalinius chuliganus“ dėl smurto per ankstesnius protestus.
Trečiadienį Belgrado centre antrą vakarą iš eilės tvyrojo ašarinių dujų ir dūmų debesys, kai taikus mitingas virto protestuotojų ir policijos susirėmimais.
Pirmoji demonstracija kilo antradienį, A.Vučičiui paskelbus, kad kovojant su antra koronaviruso banga, užgriuvusia sostinės ligonines, sugrąžinama savaitgalio komendanto valanda.
Vėliau prezidentas atsisakė šio plano, bet protestai tęsėsi ir virto bendrais priekaištais dėl jo atsako į koronaviruso krizę.
„Esu pažadėjęs jums, kad galėsime apsaugoti taiką ir stabilumą nepaisydami kriminalinių chuliganų smurtinių išpuolių, kurie šokiruoja mus visus“, – sakė A.Vučičius, išvykdamas į Paryžių dalyvauti diplomatiniuose susitikimuose. Jo žodžius citavo valstybinis transliuotojas RTS.
Ketvirtadienį vyriausybė oficialiai atsisakė komendanto valandos plano ir paskelbė suvaržymus daugiau kaip 10 žmonių susibūrimams. Tai iš esmės reiškia protestų uždraudimą. Be to, trumpinamas barų, parduotuvių ir kitų kompanijų Belgrade darbo laikas.
Premjerė Ana Brnabič sakė, kad šis sprendimas neturi nieko bendra su protestais, ir pridūrė, kad žmonės labiau linkę laikytis švelnesnių priemonių.
Kritikai kaltina vyriausybę paskubomis atšaukus visas pradines karantino priemones prieš birželio pabaigoje įvykusius rinkimus.
A.Vučičiaus centro dešinioji Serbijos pažangos partija (SNS) didžiule persvara laimėjo šiuos rinkimus, kuriuos boikotavo pagrindinė opozicija, ir įtvirtino savo dominavimą.
Nuo tada per parą užregistruojamų užsikrėtimo koronavirusine infekcija atvejų skaičius šoktelėjo ir viršija 300, o ligoninės patiria didžiulį krūvį. Po triukšmingo SNS pergalės vakarėlio koronavirusas testais buvo nustatytas ir keliems partijos aukšto rango pareigūnams.
„Koordinuoti išpuoliai“
Per du protestų vakarus buvo sužeista maždaug 50 policininkų, nurodo vyriausybė.
Televizijos nufilmavo ir policijos brutalumo scenų. Televizija N1 parodė, kaip antradienį pareigūnai lazdomis daužė tris ant suoliuko ramiai sėdėjusius vyrus.
Protestuotojai per gatvių mūšius svaidė signalines raketas, akmenis ir kitus daiktus į policiją, kuri atsakė ašarinėmis dujomis.
Panašūs protestai vyko ir kituose miestuose.
Tuo metu Europos žurnalistų federacija (EFJ) ir Tarptautinė žurnalistų federacija (IFJ) pareiškime nurodė, kad yra „itin susirūpinusios dėl smurto prieš žurnalistus protestų metu“, ir pridūrė gavusios informacijos apie „mažiausiai 14 išpuolių prieš žurnalistus ir žiniasklaidos darbuotojus“.
Protestams nevadovauja jokia politinė partija, jų dalyviai atstovauja įvairioms politinėms pažiūroms, nuo kairiųjų iki kraštutinių dešiniųjų.
Tačiau jie visi kaltina A.Vučičių autokratiniu valdymu jau beveik aštuonerius metus, iš pradžių dirbant premjeru, o dabar – prezidentu.
Nors dauguma protestuotojų buvo taikūs, atskiros demonstrantų grupelės yra kaltinamos susirėmimų provokavimu.
„Manau, kad vakar protestus užgrobė organizuotos chuliganų grupės“, – regioniniam transliuotojui N1 sakė politikos analitikas Vukas Velebitas.
JAV ambasada Belgrade pasmerkė ir policijos „pernelyg didelę jėgą“, ir tai, „kas atrodė kaip koordinuoti išpuoliai prieš policiją siekiant išprovokuoti pernelyg didelę reakciją“.
Prezidentas A.Vučičius protestuotojus vadino „fašistais“ ir sąmokslo teorijų šalininkais, kuriems padeda „užsienio kišimasis“.
Jis sakė, kad protestai yra bandymas „pakenkti Serbijos įvaizdžiui“ tokiu metu, kai jis rengiasi atnaujinti derybas dėl ryšių su Kosovu, atsiskyrusiu nuo Serbijos per 10-ojo dešimtmečio karą, normalizavimo.
