Šio veiksmo imtasi po teismo sprendimo.
„Patvirtiname, kad 3 pagrobti policijos pareigūnai buvo paleisti. Nors džiaugiamės, kad jie gali grįžti pas savo šeimas, šis pagrobimas yra rimtas žmogaus teisių pažeidimas ir už tai turi būti baudžiama“, – socialiniuose tinkluose pareiškė A.Kurti.
Serbijos teismas nurodė, kad trims asmenims buvo pareikšti kaltinimai, tačiau jų sulaikymas buvo panaikintas.
„Aukštesnysis teismas... patvirtino kaltinamąjį aktą prieš minėtus asmenis ir priėmė sprendimą nutraukti kaltinamųjų sulaikymą“, – sakoma Serbijos Kralevo aukštesniojo teismo, kuriame buvo nagrinėjama byla, pareiškime.
Dėl policininkų sulaikymo tarp Kosovo vyriausybės ir Serbijos kilo žodinis konfliktas. Priština teigia, kad vyrai buvo pagrobti, o Belgradas tvirtina, kad jie neteisėtai kirto Serbijos sieną.
A.Kurti vyriausybė stengiasi kovoti su, jos tvirtinimu, plintančia kontrabanda per jos šiaurinę sieną, kaltindama Serbiją, kad ji naudojasi organizuotu nusikalstamumu ir juodąja rinka, siekdama kontroliuoti Šiaurės Kosovo teritorijas, kurių daugumą sudaro serbai.
Ministras pirmininkas policininkų sulaikymą pavadino pagrobimu ir teigė, kad tai buvo kerštas už anksčiau šį mėnesį Kosove sulaikytą įtariamą serbų sukarintos grupuotės, susijusios su kontrabandininkų gaujomis, lyderį.
Didžiulė įtampa
Įtampa tarp abiejų šalių išaugo po to, kai Priština praėjusį mėnesį priėmė sprendimą keturiose savivaldybėse, kuriose gyventojų daugumą sudaro serbai, merais paskirti etninius albanus.
Prancūzija, Vokietija ir Jungtinės Valstijos ragina Prištiną ir Belgradą sumažinti įtampą, o Vašingtonas atvirai smerkia Kosovo vyriausybės sprendimą dėl merų.
Praėjusią savaitę Europos Sąjunga surengė derybas dėl krizės, kurioms tarpininkavo užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis, siekdamas sumažinti įtampą.
Vis dėlto susitikime nebuvo pasiekta proveržio, o Kosovo ir Serbijos vadovai tiesiogiai nebendravo.
„Po keturias valandas trukusio susitikimo, manau, abu vadovai suprato, kokia rimta yra padėtis“, – sakė J.Borrellis.
„Tačiau akivaizdu, kad jie yra skirtingose situacijose, laikosi skirtingų požiūrių, skirtingų interpretacijų“, – pridūrė jis.
Šis ginčas – naujausias incidentas, sukrėtęs regioną po to, kai 2008 metais Kosovas paskelbė nepriklausomybę nuo Serbijos, praėjus beveik dešimtmečiui po to, kai NATO pajėgos padėjo išstumti serbų pajėgas iš buvusios provincijos per kruviną karą, per kurį žuvo apie 13 000 žmonių, daugiausia etninių albanų.
Belgradas kartu su savo didžiausiomis sąjungininkėmis Kinija ir Rusija atsisakė pripažinti Kosovo nepriklausomybę ir taip iš esmės užkerta kelią jo narystei Jungtinėse Tautose.
Kosove daugumą gyventojų sudaro etniniai albanai, tačiau šiaurinėje teritorijos dalyje, netoli sienos su Serbija, keliose savivaldybėse etniniai serbai sudaro daugumą.
