Prezidentas Aleksandar'as Vučičius šį kreipimąsi į tautą paskelbė anksčiau šią savaitę žlugus Serbijos ir Kosovo lyderių politinėms deryboms Briuselyje, kurioms tarpininkavo Europos Sąjunga.
Serbija ir jos sąjungininkės Rusija bei Kinija atsisakė pripažinti 2008 metais paskelbtą Kosovo nepriklausomybę. 1999 metais NATO vadovaujamas įsikišimas nutraukė Serbijos pajėgų ir Kosovo separatistų karą bei sustabdė Belgrado kruvinas priemones prieš gyventojų daugumą Kosove sudarančius albanus.
ES daug metų stengėsi padėti Prištinai ir Belgradui normalizuoti santykius ir sakė, kad tai yra viena pagrindinių išankstinių sąlygų Kosovo ir Serbijos tikėtinai narystei Bendrijoje.
„Mums nebėra kur trauktis, esame įvaryti į kampą, – teigė A.Vučičius. – Gelbėsime savo žmones nuo persekiojimų ir pogromų, jeigu to nenori daryti NATO.“
Jis taip pat tvirtino, kad Kosovo albanų „gaujoms“ turi būti nebeleidžiama patekti į šalies šiaurinę dalį, kur gyvena daugiausiai serbų tautinės mažumos narių. Jokių įrodymų apie tokių „gaujų“ veiklą serbų prezidentas nepateikė.
Vakaruose daugelis nuogąstauja, kad Rusija gali paskatinti savo sąjungininkę Serbiją surengti karinę intervenciją šiaurės Kosove, galinčią destabilizuoti Balkanus ir bent jau iš dalies atitraukti pasaulio ir NATO dėmesį nuo Maskvos karo Ukrainoje.
Kosove po 1998–1999 metų karo laikoma beveik 4 000 NATO taikdarių. Bet koks Serbijos arba Rusijos karinis įsikišimas ten reikštų Europoje rusenančio konflikto didelę eskalaciją.
