Aukšti ES pareigūnai pirmininkavo Kosovo ministro pirmininko Avdullah Hoti ir Serbijos prezidento Aleksandro Vučičiaus nuotoliniam susitikimui.
Belgradas atsisako pripažinti Kosovo vienašališkai paskelbtą nepriklausomybės deklaraciją. Serbija neteko tuometinės savo provincijos kontrolės po kruvino 1998–1999 metų karo, kuris buvo nutrauktas tik po NATO surengto serbų pajėgų bombardavimo.
Penktadienį taip pat vaizdo ryšiu surengtame Serbijos ir Kosovo vadovų susitikime dalyvavo ir Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas bei Vokietijos kanclerė Angela Merkel.
Po sekmadienio susitikimo ES specialusis įgaliotinis Belgrado ir Prištinos dialogui Miroslavas Lajčakas padėkojo A.Vučičiui ir A. Hoti už „konstruktyvų įsitraukimą“.
„Džiaugiuosi galėdamas pasakyti, kad po Paryžiaus viršūnių susitikimo ir šiandienos susitikimo ES palaikomas dialogas dėl visapusiško Serbijos ir Kosovo santykių normalizavimo po 20 mėnesių pertraukos sugrįžo į savo vėžes“, – sakoma jo vaizdo pranešime.
Dabar daugiausia dėmesio bus skiriama tiesioginiam Serbijos ir Kosovo lyderių susitikimui, kurį tikimasi surengti Briuselyje ketvirtadienį.
„Šiandienos susitikime sutarėme dėl pagrindinių proceso elementų ir dėl kito mūsų posėdžio darbotvarkės“, – sakė M.Lajčakas.
Kol kas jokių detalių apie derybų procesą ar darbotvarkę neskelbiama.
Prieš sekmadienio susitikimą ES diplomatijos vadovas Josepas Borrellis, kartu su M. Lajčaku pirmininkavęs deryboms, paragino abi puses parodyti „politinę drąsą“ siekiant kompromiso.
„Sprendimo nebuvimas trukdo abiejų šalių vystymuisi," – pabrėžė jis.
„Šios derybos pareikalaus abiejų pusių politinės drąsos, įsipareigojimo ir įsitraukimo, vadovaujantis kompromiso ir pragmatiškumo principais," – sakė J. Borrellis.
„Rasti tokių ilgalaikių ir skausmingų problemų sprendimą niekuomet nebuvo lengva, bet todėl ir esame čia šiandien, kad pabandytume dar kartą," – pridūrė jis.
„Tik pradžia“
ES jau beveik dešimtmetį siekia priversti abi puses tartis, tačiau iki šiol pasiekta mažai pažangos. Penktadienio susitikimas – pirmasis po maždaug pusantrų metų pertraukos.
Prieš sekmadienio derybas vienas aukštas Briuselio pareigūnas įspėjo, kad laukia dideli iššūkiai ir kad šis susitikimas – „tik pradžia“.
„Nesėkmingai kalbamės jau 10 metų. Tikėkimės, kad dabar yra tinkamas laikas pasiekti pažangos“, – sakė jis.
Tiek Kosovas, tiek Serbija yra vis labiau spaudžiami Vakarų rasti išeitį iš dabartinės aklavietės. Tai yra būtina sąlyga, kad abi šalys galėtų įstoti į ES.
Derybos atnaujintos po to, kai praėjusį mėnesį Kosovo prezidentas Hashimas Thaci Hagos specialiųjų prokurorų buvo apkaltintas karo nusikaltimais per konfliktą su Serbija.
Po Hagos prokurorų pareikštų kaltinimų buvo atidėtas birželio pabaigoje turėjęs įvykti Serbijos ir Kosovo viršūnių susitikimas Baltuosiuose rūmuose.
Per 1998–1999 karą žuvo daugiau nei 13 tūkst. žmonių, daugiausia Kosovo albanų, sudarančių gyventojų daugumą šioje buvusioje Serbijos provincijoje.
Penkios iš 27 Bendrijos narių iki šiol nepripažįsta Kosovo nepriklausomybės. ES pareigūnai tikisi, kad Belgradui ir Prištinai pasiekus kompromisinį susitarimą nepritariančios šalys, tarp kurių yra ir Ispanija, nebeturės pagrindo nepripažinti Kosovo.
