Ilgai lauktas bylos nagrinėjimas Belgrado karo nusikaltimų teisme yra laikomas išbandymu Serbijai, pažadėjusiai susitvarkyti su savo karo laikų praeities problemomis, ir svarbiu žingsniu, siekiant susitaikymo Balkanuose, praėjus daugiau nei dviem dešimtmečiams nuo Bosnijos karo pabaigos.
Ši precedento Serbijos teismuose neturinti byla yra pirmoji, susijusi su maždaug 8 tūkst. musulmonų vyrų ir berniukų nužudymu Srebrenicoje – tuometiame JT saugomame anklave.
Šios žudynės laikomos didžiausiais žiaurumais Europoje po Antrojo pasaulinio karo.
Serbija per 1992–1995 metų karą palaikė ir ginklavo Bosnijos serbų pajėgas. Vis dėlto siekdama tapti ES nare Serbija pažadėjo nubausti to meto karo nusikaltėlius. Belgrado nacionalistų vyriausybė dėl šio proceso vilkinimo sulaukė daug kritikos.
Pirmasis su Srebrenicos žudynėmis siejamų asmenų teismas Serbijoje turėjo prasidėti gruodį, tačiau buvo atidėtas, gynybai pareikalavus atskleisti prokurorų apklaustų saugomų liudytojų tapatybes.
Pirmadienį vienas iš gynybos advokatų pareikalavo dar kartą atidėti bylos nagrinėjimą, tvirtindamas, kad saugomų liudytojų – kaip manoma, specialiesiems būriams priklausiusių Bosnijos serbų – duoti parodymai yra negaliojantys, kadangi jie buvo pateikti nedalyvaujant gynybos advokatams.
Aštuoni įtariamieji yra kaltinami prisidėję prie šimtų musulmonų nužudymo viename sandėlyje už Srebrenicos esančiame Kravicos miestelyje, į kurį jie pabėgo traukdamiesi nuo artėjančių Bosnijos serbų pajėgų.
Skerdynės buvo įvykdytos vos per vieną dieną. Maždaug 1 300 žmonių buvo suvaryti į tą sandėlį ir išžudyti, sprogdinant granatas bei pliekiant iš automatų.
Kaltinamieji, kaip įtariama, priklausė Bosnijos serbų policijos specialiajam būriui „Jahorina“, kurio tuzinas narių Bosnijoje jau buvo nuteisti dėl žudynių Kravicoje. Visi teisiamieji po karo gavo Serbijos pilietybę.
Tarp kaltinamųjų yra šio būrio vadas, 58 metų Nedelko Milidragovičius, dar vadinamas „Nedjo skerdiku“.
Kaltinamajame akte teigiama, jog jis įsakė vykdyti žudynes ir nurodė, kad „niekas neturi ištrūkti gyvas“.
Visi aštuoni teisiamieji buvo sulaikyti 2015 metais, tačiau vėliau paleisti, nors jiems buvo iškelti sunkių kaltinimų.
Jeigu bus pripažinta minimų aštuonių įtariamųjų kaltė, jiems grės kalėjimas iki 20 metų.