Aštuoni vyrai stos prieš karo nusikaltimų teismą Belgrade. Jie kaltinami įsakius išžudyti šimtus musulmonų netoli Srebrenicos arba dalyvavus juos žudant.
Skerdynės buvo įvykdytos vos per vieną dieną, sandėlyje Kravicos miestelyje.
Tai buvo dalis masinių žudymų virtinės šiame Rytų Bosnijos anklave, kurias vykdė generolo Ratko Mladičiaus – šiuo metu teisiamo Hagoje – vadovaujamos Bosnijos serbų pajėgos.
Su Srebrenicos žudynėmis siejamus asmenis Serbija teis pirmą kartą.
Šios etninių serbų vykdytos žudynės ilgą laiką buvo itin opus klausimas Serbijoje, kurią, byrant Jugoslavijai, užvaldė aršus nacionalizmas ir reikalavimai ginti serbų mažumas.
Jeigu bus pripažinta minimų aštuonių įtariamųjų kaltė, jiems grės kalėjimas iki 20 metų.
„Tai labai svarbi byla, nes Serbijai reikia pažvelgti į savo praeitį“, – naujienų agentūrai AFP sakė buvęs Serbijos karo nusikaltimų prokuroras Vladimiras Vukčevičius.
„Be to negali būti katarsio, susitaikymo regione“, – pridūrė jis.
Srebrenicos žudynes genocidu pripažino du tarptautiniai teismai, bet Serbija nuolat atmesdavo šį apibrėžimą.
Bosnijos serbų policija ir kariškiai sugrūdo belaisvius į sandėlį ir pradėjo šaudyti bei svaidyti granatas.
Kaltinamieji, kaip įtariama, priklausė Bosnijos serbų policijos specialiajam būriui „Jahorina“, kurio tuzinas narių Bosnijoje jau buvo nuteisti dėl žudynių Kravicoje. Visi atsakovai po karo gavo Serbijos pilietybę.
Tarp kaltinamųjų yra šio būrio vadas, 58 metų Nedelko Milidragovičius, dar vadinamas „Nedjo skerdiku“.
Kaltinamajame akte teigiama, jog jis įsakė vykdyti žudynes ir nurodė, kad „niekas neturi ištrūkti gyvas“.
Po karo N.Milidragovičius sėkmingai vystė verslą Serbijoje, jo arešto metu pranešė šalies žiniasklaida.
Kraujo liejimas Bosnijoje
Per Srebrenicos žudynes, kurios tapo Jugoslavijos subyrėjimą lydėjusių 10-ojo dešimtmečio Balkanų karų baisumų simboliu, buvo išžudyta maždaug 8 tūkst. musulmonų vyrų ir berniukų. Jų kūnai buvo sumesti į bendrus kapus.
Kravicos aukos buvo sučiuptos bėgančios per mišką.
Bosnijos serbų policija ir kariškiai sugrūdo belaisvius į sandėlį ir pradėjo šaudyti bei svaidyti granatas, rodo prokuroro ir ankstesnių teismų dokumentai.
Jų palaikai buvo surasti mažiausiai aštuoniuose bendruose kapuose, nurodo prokuroras.
Ankstesni su Srebrenicos žudynėmis siejami teismo procesai vyko Bosnijoje ir Hagoje įsikūrusiame Tarptautiniame baudžiamajame tribunole buvusiai Jugoslavijai (TBTJ).
Bosnijos 1992–1995 metų karas tarp jos musulmonų, kroatų ir serbų pareikalavo maždaug 100 tūkst. gyvybių, o 2,2 mln. gyventojų – beveik pusė iki karo buvusios populiacijos – turėjo palikti savo namus.
Bosnijos serbų karo metų politiniam lyderiui Radovanui Karadžičiui TBTJ kovo mėnesį skyrė 40 metų kalėjimo bausmę.
R.Mladičius laukia TBTJ verdikto dėl savo vaidmens vykdant karo nusikaltimus Bosnijoje, įskaitant Srebrenicos žudynes.
Praėjusią savaitę dėstydami baigiamuosius argumentus, TBTJ prokurorai ragino teisėjus skirti R.Mladičiui kalėjimą iki gyvos galvos, o jo advokatai sakė, kad jis turėtų būti išteisintas, nes per visą ketverius metus trukusį teismo procesą neigė visus kaltinimus.
Bosnijos serbų karo metų politiniam lyderiui Radovanui Karadžičiui TBTJ kovo mėnesį skyrė 40 metų kalėjimo bausmę, pripažinęs jo kaltę dėl įvairių karo nusikaltimų, įskaitant Srebrenicos žudynes.
Vyksta tyrimas dėl dar mažiausiai keturių žmonių, siejamų su Srebrenicos žudynėmis, sakė V.Vukčevičius, kuris vadovavo tyrimui ir pareiškė kaltinimus minimiems aštuoniems atsakovams.
TBTJ vyriausiasis prokuroras Serge'as Brammertzas reiškė susirūpinimą, kad V.Vukčevičiui pernai gruodį išėjus į pensiją Serbija nepaskyrė naujo karo nusikaltimų prokuroro.
Praėjusią savaitę kreipdamasis į Jungtinių Tautų Saugumo Tarybą, S.Brammertzas taip pat kritikavo Serbiją, toliau „ignoruojančią ir pažeidžiančią savo teisinius įsipareigojimus bendradarbiauti su Tribunolu“ ir atsisakančią išduoti tris savo piliečius, kaltinamus liudininkų bauginimu.
