Nors prognozuojama, kad šiuose rinkimuose proeuropietiškų pažiūrų A.Vučičius išsaugos valdžią, į parlamentą po kelerių metų politinio sąstingio turėtų grįžti prorusiškos jėgos, kurioms naują impulsą suteikė vienai įtakingiausių jų figūrų neseniai paskelbtas išteisinamasis nuosprendis dėl karo nusikaltimų.
Radikalų partijai vadovaujantis Vojislavas Šeselis praėjusį mėnesį Tarptautinio tribunolo buvusiai Jugoslavijai buvo išteisintas dėl visų kaltinimų karo nusikaltimais ir nusikaltimais žmoniškumui, kurie jam buvo pareikšti dėl vaidmens praėjusio amžiaus dešimtojo dešimtmečio Balkanų karuose.
Jo Radikalų partijai per dvejus ankstesnius rinkimus nepavyko laimėti mandatų, bet dabar radikalai, vedami ultrakaringą retoriką mėgstančio buvusio vicepremjero, turėtų sugrįžti į parlamentą po tūžmingos antivakarietiškos rinkimų kampanijos.
„Nenorime būti Europos Sąjungoje. Ten yra visi tradiciniai Serbijos priešai!“ – sakė V.Šešelis praėjusį mėnesį per mitingą Belgrade ir pažėrė kaltinimų NATO už tai, kad bombardavo šalį per 1998-1999 metų Kosovo karą, kuris vis dar yra opi tema daugeliui serbų.
Prognozuojama, kad Radikalų partija kartu su kitomis prorusiškomis politinėmis grupėmis kartu gaus nuo 10 iki 15 proc. balsų.
61 metų V.Šešelis yra viešai sudeginęs ES bei NATO vėliavas ir tvirtina, kad glaudesni ryšiai su Rusija padės išspręsti „ekonominius vargus“ Serbijoje – vienoje skurdžiausių Europos valstybių, kur nedarbas siekia apie 20 procentų.
Prognozuojama, kad Radikalų partija kartu su kitomis prorusiškomis politinėmis grupėmis kartu gaus nuo 10 iki 15 proc. balsų. Tuo tarpu A.Vučičiaus Serbijos pažangos partija (SNS), kaip rodo viešosios nuomonės apklausos, turėtų surinkti apie 50 proc. balsų.
Antri pagal populiarumą, bet smarkiai atsilikdami nuo SNS, yra A.Vučičiaus koalicijos partneriai socialistai.
Manoma, kad 5 proc. rinkimų barjerą sunkiai, bet vis dėlto įveiks ir susiskaldžiusios centristinės bei kairiosios pakraipos opozicinės grupės.
