Premjeras Aleksandras Vučičius net neabejoja dėl Serbijos ateities: jei nukrypsim nuo europietiško kelio, „galim iškart skelbti bankrotą“, – sako Serbijos premjeras.
Pasak jo, nėra ko vargintis, informuojant parlamentą apie katastrofišką serbų ekonomikos padėtį. Nedarbas siekia 20 procentų, išpūstas, neefektyvus valdymas ir nerentabilios įmonės šaliai atsieina milžiniškas sumas, ją kasmet palieka apie 15 tūkstančių gyventojų.
Ekspertų manymu, pats A.Vučičius pasižymi neabejotinu talentu žadėti dideles reformas, bet ne kažin ką įgyvendinti.
Nepaisant viso to, Europos Sąjunga palaiko Serbijos premjerą, vildamasi, kad jis išlaikys distanciją nuo Maskvos. Per pastaruosius 15 metų Bendrija ir jos narės sušelpė Serbiją 6 milijardais eurų.
Virš 70 procentų visų užsienio investicijų taip pat plaukia iš Bendrijos valstybių. Be to, Briuselis kasmet remia Serbiją 200 milijonų eurų suma būsimam stojimui į ES pasirengti.
Belgrade garsiausiai skamba Kremliaus balsas
Serbija jau ne pirmus metus sėkmingai laviruoja tarp Vakarų ir Rusijos. Kremliaus įtaka nuolat didėja: serbų ginkluotosios pajėgos drauge su Rusijos kariuomene reguliariai rengia bendras karines pratybas, Maskvos ambasadoriai griežtai perspėja Serbiją, šiukštu, nepriartėti prie NATO.
Praėjusią savaitę Belgrade netgi lankėsi delegacija iš Rusijos aneksuoto Krymo pusiasalio. Kelionę organizavo Rusijos ambasada.
Praėjusią savaitę Belgrade netgi lankėsi delegacija iš Rusijos aneksuoto Krymo pusiasalio. Kelionę organizavo Rusijos ambasada.
Krymo vadovai susitiko su ultradešiniosiomis, antivakarietiškomis partijomis. Ir nė vienas vyriausybėje esantis politikas neišdrįso kritikuoti šio Maskvos propagandos surežisuoto spektaklio Serbijos sostinės scenoje.
Jokioje kitoje pietrytinės Europos šalyje Vladimiro Putino medijos neveikia taip sėkmingai kaip Serbijoje. Užsieniui skirtas Rusijos kanalas RT serbų žiūrovus pasiekia per kabelinę televiziją.
Propagandinis žinių portalas „Sputnik“ jau dvejus metus platina Kremliaus požiūrį į pasaulį. O Belgrado žurnalas „Nedeljnik“ kartą per mėnesį išleidžia Rusijos finansuojamą priedą „R Magazin“.
Vyriausioji redaktorė negali nuslėpti susižavėjimo Putinu
Vyriausybės kontroliuojamoje serbų bulvarinėje spaudoje esama tik vieno didvyrio – Vladimiro Putino. „Rusijos valstybės vadovas gali per 30 minučių nušluoti nuo žemės JAV“, – džiūgauja laikraštis „Informer“.
„Sputnik“ internetinis portalas Serbijoje turi ir savo radijo kanalą. O jo vyriausioji redaktorė Ljubinka Milinčič, vos prakalbusi apie Rusijos prezidentą, tirpte tirpsta iš susižavėjimo: „Putinas yra tiesiog pagarbos nusipelnantis vyriškis. Nors ir pykčiu netverdamos, Vakarų medijos vis viena priverstos pripažinti, kad Putinas išsprendė problemą Sirijoje ir Irane.“
Be to, rusiškas naujienų portalas demonstruoja dosnumą, leisdamas visą „Sputnik“ informaciją perimti neatlygintinai – tik nurodant šaltinį.
Premjerui A.Vučičiui aišku, kad be Vakarų pagalbos Serbija kaipmat bankrutuotų. 90 procentų šalies eksporto eina Vakarų kryptimi, pirmiausia į Europos Sąjungą. Jau vien dėl to Vučičius privengia prorusiškų pasisakymų.
Užtat Serbijos prezidentas Tomislavas Nikoličius gieda odę Vladimirui Putinui. Jam „brolis Vladimiras“ – „didis vizionierius, savo piliečiams garantuojantis gražią ir užtikrintą ateitį“. Nikoličius norėtų ir 2017 metais iškelti savo kandidatūrą kitai prezidento kadencijai, tad mėgina jau dabar užimti „kieto politiko“ bei Maskvos interesų vykdytojo poziciją.
Serbija esanti Rusijai „amžinai dėkinga“ už jos paramą kovoje prieš Kosovo nepriklausomybę, sakė jis neseniai Sankt Peterburge, kur buvo atidarytas Serbijos garbės konsulatas.
Aiškią žinutę T.Nikoličius pasiuntė ir Briuseliui: jei ES reikalautų iš Serbijos pripažinti Kosovą, tuomet Serbija atsisakytų narystės. Be to, Nikoličius pažadėjo šalies pietryčiuose esančiame Nišo mieste išplėtoti „rusų-serbų humanitarinį centrą“.
NATO kariniai ekspertai įtaria ten esant Rusijos žvalgybos forpostą. Prieš dvi savaites rusų lėktuvas iš Nišo į Alepą skraidino maistą ir vaistus.
NATO kariniai ekspertai įtaria ten esant Rusijos žvalgybos forpostą. Prieš dvi savaites rusų lėktuvas iš Nišo į Alepą skraidino maistą ir vaistus.
Grandioziniai planai
Serbijos dalyvavimas šioje akcijoje sulaukė kritikos nepriklausomoje šalies žiniasklaidoje. Europos sąjūdžio narė Jelica Minič laikraščiui „Danas“ apgailestavo, kad Serbijos užsienio reikalų politika vis labiau praranda pusiausvyrą.
Sudarydama sąjungą su Maskva, šalies vadovybė pati sau šauna į koją. Ir tampa vis sunkiau nuspėjama. Briuselyje serbų vyriausybės nariai derasi su Kosovo ir Albanijos atstovais, kaip išspręsti atvirus klausimus, o namuose postringaujama apie didžiulius planus.
Belgradas visiškai atvirai siūlo pasidalinti Kosovą tarp Serbijos ir Albanijos. Tokiems avantiūristiškiems sprendimams jie mėgina prisikalbinti albanų premjerą Edi Ramą.
Sienų perbraižymas Balkanuose reikštų kvietimą Rusijai įsikišti – ne tik Kosove, bet ir Bosnijoje ir Hercegovinoje. Bosnijos serbai nepripažįsta šios valstybės ir grasina prisijungti prie Serbijos.
