Anksčiau S.Pugačiovo pavardė puikavosi Rusijos milijardierių sąraše, pats verslininkas turėjo pravardes „stačiatikių oligarchas“ ir „Kremliaus kardinolas“. Jis buvo laikomas jungiamąja grandimi tarp Kremliaus ir aukščiausių Rusijos stačiatikių bažnyčios hierarchų.
S.Pugačiovas nuo 2001 m. gruodžio 24 d. iki 2011 m. sausio pradžios Rusijos Federacijos taryboje atstovavo Sibire esančiai Tuvos Respublikai. Jo įgaliojimai buvo nutraukti anksčiau laiko, kuomet atitinkamą įsaką pasirašė pats Tuvos Respublikos vadovas.
„Jo (V.Putino) nuomone, privačiame sektoriuje gali būti kepamos bandelės, bet negali būti gaminami ledlaužiai ir karo laivai“, – V.Putino požiūrį į verslininkus aiškino S.Pugačiovas ir teigė, kad niekas negali išsisukti nuo Rusijos prezidento.
„Šiandien Rusijoje neegzistuoja privati nuosavybė – tik baudžiauninkai, priklausantys Putinui“ – sakė S.Pugačiovas.
Savo finansų imperijos praradimą verslininkas mato kaip vieną iš Kremliaus kampanijos prieš jam neįtinkančius verslininkus, dalių. Jis teigia, kad viskam vadovauja V.Putinas, taip ir neįsisąmoninęs, kad egzistuoja toks dalykas, kaip privati nuosavybė.
„V.Putino nuomone, privačiame sektoriuje gali būti kepamos bandelės, bet negali būti gaminami ledlaužiai ir karo laivai“, – V.Putino požiūrį į verslininkus aiškino S.Pugačiovas ir teigė, kad niekas negali išsisukti nuo Rusijos prezidento.
Pats S.Pugačiovas pabėgo iš Rusijos tuomet, kai Kremlius nusprendė nacionalizuoti dvi jam priklausiusias laivų statyklas. Be to, Maskva apkaltino S.Pugačiovą, kad jis iš jam priklausiusio banko „Mežprombank“ lėšų finansavo savo įmonių veiklą.
Kremliaus persekiojimus patyręs verslininkas neigia savo atsakomybę už „Mežprombank“ žlugimą. Jo teigimu, banko bankrotas buvo Kremliaus kampanijos, kurios metu buvo atimti dviejų jam priklausiusių didžiausių ir moderniausių Rusijos laivų statyklų kontrolinių akcijų paketai, rezultatas.
S.Pugačiovui priklausiusių laivų statyklų kontrolė vėliau atiteko korporacijai, kurios valdyboje tuo metu buvo V.Putino draugužis Igoris Sečinas.