Suskaičiavo ir žuvusius užsieniečius
Šią įspūdingą statistiką, kurią citavo nemažai žiniasklaidos priemonių, Rusijos vyriausybės narys savo kolegoms pateikė kovo 20-ąją.
Tokią informaciją, valstybinės naujienų agentūros „RIA Novosti“ teigimu, S.Šoigu tądien paminėjo ministerijos kolegijos susitikime.
„Apskritai Ukrainos ginkluotųjų pajėgų nuostoliai per šį laikotarpį, tai yra nuo šių metų pradžios, viršijo 71 tūkst. žmonių ir 11 tūkst. įvairios ginkluotės vienetų. Tai – beveik tris kartus daugiau nei to paties laikotarpio pernai duomenys“, – esą pažymėjo ministras.
Jis, be kita ko, nurodė, kad Rusijos kariuomenė sunaikino keturis „Abrams“ ir penkis „Leopard“ tankus, 27 pėstininkų kovos mašinas „Bradley“, šešis HIMARS paleidimo įrenginius, 11 priešlėktuvinių raketų paleidimo įrenginių, įskaitant penkis „Patriots“.
Vasario pabaigoje, praėjus dvejiems metams nuo Rusijos invazijos į Ukrainą, ministras minėjo 444 tūkst. prarastų ukrainiečių karių. S.Šoigu teigimu, nuo 2024 m. pradžios Ukrainos kariuomenė per dieną praranda daugiau nei 800 žmonių ir 120 ginklų.
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų nuostoliai nuo šių metų pradžios viršijo 71 tūkst. žmonių ir 11 tūkst. įvairios ginkluotės vienetų.
Be to, kovo viduryje Rusijos gynybos ministerija pranešė, kad buvo nukauti 5 962 užsieniečiai, savanoriškai prisijungę prie Ukrainos ginkluotųjų pajėgų.
Daugiausia tarp jų esą buvo lenkų (1 497) ir kartvelų (561). Pranešta apie 491 amerikiečio, 422 kanadiečių, 360 britų, 349 rumunų, 147 prancūzų ir 88 vokiečių žūtis.
Rusų skaičiavimu, iš viso ukrainiečiams nuo 2022 m. vasario padėjo beveik 13,4 tūkst. užsienio samdinių iš dešimčių valstybių.
Karo metu neįmanoma nepriklausomai patikrinti nei ministro vienu ar kitu metu paskelbtų skaičių, nei pačių ukrainiečių pateikiamų duomenų.
Patvirtintų žūčių – gerokai mažiau
S.Šoigu nedetalizavo, kokius konkrečiai Ukrainos žmogiškuosius praradimus jis turėjo omeny. Greičiausiai jis kalbėjo ir apie žuvusius, ir apie sužeistus karius.
Taip pat skaitykite: Interneto propagandininkai pranoko Kremlių: žuvusių Ukrainos karių „rado“ 76 tūkst.
Tačiau, jei kario žūtis yra negrįžtamas praradimas, sužaloti gynėjai negali būti iškart ir vienareikšmiškai nurašyti į nuostolius. Sužeidimas sužeidimui nelygus, tad lengviau sužaloti kariai po ilgesnio ar trumpesnio gydymo vėl gali stoti į kovą. Jei sveikatos būklė neleidžia grįžti į mūšius, kai kurie kovos bičiuliams gali padėti ne ginklu.
Tad ministras nėra teisus, paskelbdamas didžiulį skaičių be jokių papildomų paaiškinimų, pavyzdžiui, kad įtraukta ir statistika apie sužeistuosius.
Panašiai elgiasi Vakarų karybos ekspertai ir net kariuomenės atstovai. Pavyzdžiui, pernai rugpjūtį amerikiečiai paskelbė, kad abiejose pusėse žuvo ir buvo sužalota maždaug 500 tūkst. karių. Tai sudarė vidutiniškai po beveik 28 tūkst. karių per mėnesį. Tuo metu JAV buvo skaičiuojama, kad galėjo žūti apie 70 tūkst. ukrainiečių karių.
Jei S.Šoigu pateikti skaičiai yra teisingi, Ukraina šių metų pradžioje kas mėnesį turėjo prarasti po 28,4 tūkst. karių. Tai yra daugiau nei minėti abiejų šalių nuostoliai.
Ekspertai mini, kad pati Rusija praranda kur kas daugiau karių nei jos užpulta šalis, tad galima daryti prielaidą, kad skaičiai neatitinka realių proporcijų.
Specialaus projekto „Atminties knyga“ kūrėjai praėjusių metų lapkritį skaičiavo, kad nuo invazijos pradžios buvo žuvę 30 tūkst. Ukrainos gynėjų. Remdamiesi viešai prieinama informacija, jie buvo patvirtinę mažiausiai 24,5 tūkst. karių žūtis (taip pat ir ne mūšiuose).
Tai esą galėjo būti 70 proc. tikrojo skaičiaus. Sprendžiant iš šių duomenų, per mėnesį žūdavo vidutiniškai po 1 170-1670 karius.
Taip pat skaitykite: BBC tyrimas: Ukrainoje žuvo neįprastai daug rusų karininkų ir desantininkų
Dar vieno Ukrainos praradimus registruojančio projekto duomenimis, iki šių metų kovo 10 d. (taigi gerą savaitę iki S.Šoigu pranešimo) kare tikrai žuvo 44 712 žmonių (jie buvo identifikuoti, žinomos jų pavardės). Tai reiškia, kad per dvejus karo metus kas mėnesį Ukraina prarasdavo vidutiniškai po maždaug 1,8 tūkst. gynėjų.
Iš viso žuvo 31 tūkstantis?
Minint antrąsias Rusijos plataus masto invazijos metines, Ukrainos vadovas Volodymyras Zelenskis prabilo apie aukas. Nei šios šalies politikai, nei kariuomenės vadovybė neatvirauja apie praradimus, tikslūs skaičiai paprastai neminimi.
Tačiau vasario 24-ąją prezidentas paskelbė konkretų skaičių: „Šiame kare mirė 31 tūkst. Ukrainos karių. Ne 300 tūkst. ar 150 tūkst. ar dar kiek nors, ką (Rusijos prezidentas Vladimiras) Putinas ir jo meluojanti komanda sako. Tačiau kiekviena iš šių netekčių yra didžiulis praradimas mums.“
V.Zelenskis atsisakė atskleisti sužeistųjų ar dingusiųjų be žinios skaičių, kad šia informacija nepasinaudotų Rusija. Pastarosios, anot prezidento, žuvo 180 tūkst. karių, dešimtys tūkstančių buvo sužeisti.
Taip pat skaitykite: Matematika rusiškai: žuvo mažiau nei 6 tūkst., o mobilizacija – šimtatūkstantinė
Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova suskubo pareikšti, kad V.Zelenskis meluoja. Jis esą kelis kartus nuvertina nuostolius dėl Vakarų skiriamos paramos.
15min verdiktas: trūksta konteksto. Statistiką apie Ukrainoje vykstančio karo metu žuvusius, sužeistus ir dingusius karius sunku patikrinti, todėl nežinia, kuris iš viešai skelbiamų skaičių yra arčiausiai realybės. Tačiau S.Šoigu minėti skaičiai gerokai viršija pateikiamus daugelio kitų šaltinių – oficialių, karybos ekspertų, nevyriausybinių organizacijų, todėl darytina prielaida, kad jie yra nepagrįsti.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, ja siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.
