Vokietija jau įpratusi aiškinti, kad 1230 km ilgio dujotiekis, kuriuo po Baltijos jūra į Europą kasmet turėtų tekėti 55 mlrd. kubinių metrų, yra ne politinis, o tik komercinis projektas.
Bet kritikai atitaria: bent jau Vokietijai tiek papildomų dujų tikrai nereikia, todėl esą turėtų būti kalbama ne apie pridėtinius pajėgumus, o apie pagrindinio rusiškų dujų kelio į Europą pakeitimą. Šiuo metu jis veda per Ukrainą, o toks tranzito maršrutas neva nesaugus.
Tiesa, po A.Navalno apnuodijimo spaudimas Vokietijos kanclerei Angelai Merkel, kuri iki šiol kartojo, kad „Nord Stream 2“ turi būti užbaigtas, staiga ėmė didėti.
Daug aplinkybių
Garsiai kalbėti apie Europos energetiniam saugumui kenkiantį dujotiekį pradėjo ne tik tradiciniai jo kritikai Rytų Europoje ar JAV, bet ir Vokietijos žalieji, kurie pastaraisiais metais labai išpopuliarėjo.
„Šis atviras pasikėsinimas nužudyti turėtų ne tik mums kelti nerimą, bet ir nulemti pasekmes. „Nord Stream 2“ nebėra tai, ką mes mes galime kartu su Rusija vystyti“, – pareiškė viena partijos, kuri yra labai reali kandidatė po kitų rinkimų įeiti į valdančiąją koaliciją, vadovių Katrin Göring-Eckardt.
Atsiliepė ir pačios A.Merkel Krikščionių demokratų sąjungos atstovas, Bundestago Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Norbertas Röttgenas, pareiškęs, kad užbaigiant dujotiekį būtų tik pasveikinama Vladimiro Putino „nežmoniška politika“.
O ir pati A.Merkel gana netikėtai pareiškė, kad dar nėra priėmusi galutinio sprendimo dėl „Nord Stream 2“.
Galiausiai ji, anot „Bloomberg“, praėjusią savaitę leido suprasti, kad bet koks atsakas Maskvai dėl A.Navalno apnuodijimo turi būti suderintas su partneriais Europoje – jis negali būti vien tik Vokietijos.
Tiesa, ES užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis pareiškė, kad sprendimai dėl šio dujotiekio „yra už Europos Komisijos kompetencijos ribų“.
Tad kamuolys, regis, vis dėlto Vokietijos pusėje. Nors „Nord Stream 2“ projekte dalyvauja ir kitų šalių kompanijos, būtent Berlyno žodis čia lemiamas. Jei vokiečiai apsispręstų, kad dujotiekio nereikia, kaip būtų galima sustabdyti projektą?
Grėstų bylinėjimasis su Šveicarijoje užregistruota, bet visiškai rusų valstybiniam milžinui „Gazprom“ priklausančia „Nord Stream 2“ kompanija.
Čia, anot „Politico“, svarbu tai, kad pati Vokietija viena tiesiog imti ir užblokuoti dujotiekio pabaigtuvių negali. Tikėtina, kad būtų pažeisti ES įstatymai – neaišku, ar viena Vokietija gali sustabdyti dujų srautą į Europą.
Be to, grėstų bylinėjimasis su Šveicarijoje užregistruota, bet visiškai rusų valstybiniam milžinui „Gazprom“ priklausančia „Nord Stream 2“ kompanija. Laimėti bylą būtų nelengva, tad horizonte – milijardinės išmokos.
„Bet Vokietija galėtų ramiai atsilošti, leisti kibti į darbus kitiems ir stebėti, kaip nebaigtas dujotiekis iš lėto sutrūnija“, – pastebi „Politico“. Tad kokie ėjimai ir jų pasekmės įmanomos?
1. Dabar galiojančių leidimų atšaukimas
Leidimus tiesti „Nord Stream 2“ šiuo metu yra išdavusios dvi Vokietijos institucijos. Viena jų – Štrazlundo kalnakasybos tarnyba – išdavė leidimą dujotiekio statybai ir eksploatacijai Vokietijos teritoriniuose vandenyse ir pakrantės teritorijoje Lubmine, šalia Greifsvaldo.
Ši institucija veikia aršiai už dujotiekį pasisakančioje Meklenburgo-Pomeranijos žemėje. Jai priklauso Mukrano uostas, kuriam sankcijomis rugpjūtį pagrasino trys JAV respublikonų senatoriai.
Žemės parlamentas atsakydamas tik pabrėžė, kad nori „Nord Stream 2“ užbaigimo. Žemės premjerė Manuela Schwesig irgi bjaurisi, jos teigimu, šantažu, tad įtikinti Meklenburgą-Pomeraniją atsitraukti nuo projekto būtų sudėtinga.
Bet dar yra Vokietijos federalinė laivybos ir hidrografijos agentūra, išdavusi leidimą tiesti 30 km dujotiekio atkarpą šalies išskirtinėje ekonominėje zonoje. Tiesa, ji yra nepriklausoma nuo vyriausybės, tad Berlynui spausti šią tarnybą būtų rizikinga.
Pralaimėjimas teisme Vokietijai galėtų kainuoti tiek, kiek vertas pats „Nord Stream 2“ projektas – apie 9,5 mlrd. eurų.
Jei vienu iš šių atvejų būtų atšaukti leidimai dėl politinių priežasčių, Šveicarijoje įsikūrusi „Nord Stream 2 AG“ galėtų paduoti Vokietiją į teismą pagal Energetikos chartijos sutartį. Abi šalys yra pasirašiusios šią sutartį, kuri saugo investicijas nuo neprognozuojamų politinių pokyčių.
Toks bylinėjimasis Vokietijai galėtų kainuoti tiek, kiek vertas pats „Nord Stream 2“ projektas – apie 9,5 mlrd. eurų. O jei į skaičiavimus būtų įtrauktas prarastas pelnas, sąskaita dar labiau išaugtų.
2. Nevyriausybinių organizacijų iššūkiai
Vokietijos politikai taip pat galėtų ramiai laukti, kuo pasibaigs dabartinės bylos. Tarkime, dėl priežasčių, susijusių su aplinkosauga, Štrazlundo kalnakasybos tarnybą į teismą yra padavusi nevyriausybinė organizacija „Deutsche Umwelthilfe“.
Ši organizacija tvirtina, kad dujotiekio poveikis aplinkai būtų didesnis nei manyta iki šiol, ir siekia įšaldyti objekto statybas. Be to, teigiama, kad ir pats projektas nesuderinamas su ambicingais Vokietijos tikslais kovos su pasauliniu atšilimu fronte.
Štrazlundo kalnakasybos tarnyba pati reaguoti į tokius raginimus atsisakė, tačiau dar reikia sulaukti Greifsvaldo aukštesniojo administracinio teismo sprendimo.
3. Rusiškų dujų importo apribojimas nacionaliniu mastu
Vokietijos įstatymai leidžia apriboti užsienio prekybą siekiant „garantuoti esminius Federalinės Respublikos saugumo interesus ar užkirsti kelią trukdymams šalims taikiai sugyventi“.
Užsienio prekybos ir mokėjimų įstatymas taip pat gali būti naudojamas reaguojant į pavojų, „susijusį su individualiu atveju“ – taigi A.Navano apnuodijimas čia tikriausiai tiktų. Tiesa, bet kokie veiksmai turi būti proporcingi ir paremti įrodymais.
Įstatymu būtų galima smogti tiek „Nord Stream 2“, tiek pirmajam „Nord Stream“ – jei Vokietija, pavyzdžiui, nuspręstų neliesti antrojo dujotiekio, bet užblokuoti dujų srautus iš pirmojo.
Tačiau teismas galėtų atšaukti tokį sprendimą ir pavadinti jį neproporcingu. Taip jau nutiko pernai gruodį, kai teismas Frankfurte atšaukė šarvuočių pardavimo Saudo Arabijai apribojimus, paskelbtus po žurnalisto Jamalo Khashoggi nužudymo.
Žvelgiant į visą Europą, irgi neaišku, ar Vokietija galėtų viena pati sustabdyti dujų srautus į ES.
4. Lai smaugia JAV sankcijos
Rizikos aukščiau minimais atvejais Vokietijai išties kyla nemažai. Bet Berlynas tikrai daug neprarastų, jei tiesiog nesipriešintų JAV jau paskelbtoms ekstrateritorinėms sankcijoms.
Vašingtonas taikosi į dujotiekio vamzdžius tiesiančias bendroves ir gruodį jau išgąsdino Šveicarijos-Nyderlandų kompaniją „Allseas“, kuri pasitraukė iš projekto taip ir nenutiesusi paskutinių 150 jo kilometrų.
O kai du su „Gazprom“ siejami laivai anksčiau šiemet išplaukė į Mukraną užbaigti projekto, JAV valstybės departamentas „Nors Stream 2“ pridėjo prie dar platesnio 2017-ųjų sankcijų paketo.
Galiausiai senatorių pastangomis JAV sankcijų taikiniais gali tapti maždaug 120 kompanijų 12-oje ES šalių, norinčių turėti reikalų su „Nord Stream 2“. Vokietijos politikai, tiesa, piktai kalba apie kėsinimąsi į Vokietijos ir Bendrijos suverenumą, bet leisti amerikiečiams veikti galbūt net patogu.
5. ES lygio sankcijų priėmimas
Toks variantas Berlynui būtų saugiausias, nes Vokietija neveiktų viena. Aišku, Europos Vadovų Taryba turėtų vieningai nubalsuoti už sankcijų priėmimą.
Ar taip ir būtų, toli gražu neaišku, bet iki šiol bet kokias iniciatyvas „Nord Stream 2“ atžvilgiu stabdė būtent Vokietija. Jei vokiečiai apsigalvotų, jų pavyzdžiu galbūt pasektų ir kitos šalys, kuriose veikia į projektą įsisukusios kompanijos – Suomija, Austrija, Prancūzija, Nyderlandai.
Sankcijas ES lygiu reikėtų pagrįsti įrodymais, nes Bendrijos teismai gali nepritarti esą neproporcingai reakcijai.
Praėjusią savaitę Italijos, gana draugiškos Rusijai šalies, premjeras Giuseppe Conte pareiškė, kad Roma dėl sankcijų Rusijai balsuotų taip, kaip Berlynas.
Žinoma, sankcijas ES lygiu reikėtų pagrįsti įrodymais, nes Bendrijos teismai gali nepritarti esą neproporcingai reakcijai.
6. Paskutinės žalios šviesos neuždegimas
Galiausiai net jei Vokietija ar ES nesiimtų jokių veiksmų, „Nord Stream 2“ dar turėtų gauti licenciją, kad galėtų pradėti veikti.
Sakykime, dujotiekis bus užbaigtas, bet tada reikės surasti kompaniją, kuri būtų pakankamai drąsi ir surizikuoti atlikti paskutinį patikrinimą JAV sankcijų akivaizdoje.
„Gazprom“ taip pat turi laikytis pernai įsigaliojusios ES dujų direktyvos ir laikytis nurodymo, kad magistralinių dujotiekių negali valdyti su dujų tiekėjais ir pardavėjais susijusi įmonė. Sprendimą turės priimti Vokietijos institucijos, bet Europos Komisija jau įspėjo „Gazprom“, kad techniniai žaidimai nebus įmanomi.
-
Rusija sako, kad niekas nesustabdys dujotiekio „Nord Stream 2“: bet ar tikrai?
-
Vokietijos užsienio reikalų ministras dėl A.Navalno apnuodijimo grasina sankcijomis
-
Kodėl Vokietija taip nenori atsisakyti „Nord Stream 2“?
-
Lenkijos premjeras: Europos energetinį saugumą mažinantį „Nord Stream 2“ būtina nutraukti
-
J.Borrellis: „Nord Stream 2“ projekto sustabdymas – už EK kompetencijos ribų
