Azerbaidžano separatistiniame Kalnų Karabacho regione, kurio gyventojų daugumą sudaro etniniai armėnai ir kurį palaiko Jerevanas, nuo rugsėjo pabaigos vyko kruvini susirėmimai.
Pateikiame svarbiausių įvykių chronologiją.
„Kontrpuolimas“
Armėnija ir Azerbaidžanas, dvi buvusios sovietinės Kaukazo respublikos, kaltina viena kitą išprovokavus rugsėjo 27-ąją kilusius kruvinus susirėmimus, vėl įplieskusius ilgai rusenusį konfliktą, prasidėjusį prieš kelis dešimtmečius.
Etniniai armėnų separatistai perėmė kalnuoto Kalnų Karabacho kontrolę iš Baku per praėjusio amžiaus 10-ame dešimtmetyje vykusį karą, nusinešusį apie 30 tūkst. gyvybių. Nuo tada čia buvo nekart įsiplieskę susirėmimai.
Azerbaidžano gynybos ministerija sako pradėjusi „kontrpuolimą“ gyventojams apsaugoti. Tuo tarpu separatistų valdžia tvirtina, kad kariai subombardavo regiono sostinę Stepanakertą.
Armėnijos vyriausybės vadovas Nikolas Pašinianas ir Kalnų Karabacho valdžia paskelbė karo padėtį ir mobilizaciją. Azerbaidžano prezidentas prezidentas Ilhamas Aliyevas taip pat paskelbė karo padėtį ir įvedė komendanto valandą sostinėje Baku bei keliuose miestuose.
„Alyva į ugnį“
Uolus Azerbaidžano rėmėjas Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas rugsėjo 28 dieną paragino Armėniją užbaigti Kalnų Karabacho „okupaciją“.
Jau kitą dieną Armėnija pranešė, kad iš Azerbaidžano pakilęs turkų naikintuvas F-16 numušė armėnų karinį lėktuvą.
Turkija šią informaciją paneigė. Maskva, kuri yra sudariusi karinį aljansą su Jerevanu, paragino Ankarą „nepilti alyvos į ugnį“ skatinant Baku tęsti kampaniją.
Jungtinių Tautų Saugumo Taryba vienbalsiai paragino konflikto šalis nutraukti kovos veiksmus.
Nerimas dėl regioninio konflikto
Rugsėjo 30-ąją Rusija pareiškė, kad į konfliktą įsitraukė samdiniai iš Sirijos bei Libijos.
Azerbaidžano prezidentas pažadėjo tęsti karo veiksmus iki visiško Armėnijos pasitraukimo iš ginčijamo regiono.
Spalio 1 dieną Prancūzijos, Rusijos ir JAV prezidentai paragino Armėniją ir Azerbaidžaną skelbti paliaubas, tvyrant būgštavimams, kad Maskva ir Turkija gali įsitraukti į konfliktą.
Stepanakerto bombardavimas
Spalio 2 dieną intensyviai apšaudyta regiono sostinė Stepanakertas.
Armėnija paskelbė esanti pasirengusi dirbti su tarptautiniais tarpininkais siekiant paliaubų su Azerbaidžanu.
Spalio 4-ąją susirėmimai suintensyvėjo, apšaudyti Stepanakertas ir Azerbaidžano vakarinis Gendžės miestas.
Trumpos paliaubos
Spalio 6 dieną Armėnijos premjeras N.Pašinianas pareiškė, kad Azerbaidžaną palaikančiai Turkijai tenka atsakomybė už vėl įsiplieskusius susirėmimus, o Jerevanas yra tikras dėl Maskvos paramos.
Kitą dieną Kalnų Karabacho valdžia paskelbė, kad maždaug pusė iš 140 tūkst. regiono gyventojų buvo priversti palikti savo namus.
Spalio 8 dieną per apšaudymą buvo smarkiai apgadinta armėnų istorinė Išganytojo katedra Kalnų Karabacho Šušos mieste.
Spalio 10-ąją tarpininkaujant Rusijai Armėnija ir Azerbaidžanas sudarė susitarimą dėl paliaubų, tačiau jos greitai žlugo, abiem šalims apkaltinus viena kitą jas pažeidus.
Nauji smūgiai
Spalio 14 dieną Azerbaidžano kariuomenė pranešė smogusi raketų leidimo aikštelėms Armėnijoje.
Jerevanas paskelbė „pasiliekantis teisę“ smogti bet kokiems infrastruktūros ar kariniams objektams Azerbaidžano teritorijoje.
Turkijos prezidentas R.T.Erdoganas paneigė, kad konflikte dalyvauja proturkiški kovotojai iš Sirijos.
Spalio 15-ąją vėl apšaudytas Stepanakertas.
Po dviejų dienų Azerbaidžanas pažadėjo atkeršyti už paryčiais surengtą raketų smūgį Gendžės miestui, per kurį žuvo 13 civilių. Armėnų separatistai pareiškė, kad tai buvo atsakas į Baku rengiamas atakas prieš civilinės infrastruktūros objektus.
V.Putinas: beveik 5 tūkst. žuvusiųjų
Spalio 18 dieną Armėnija ir Azerbaidžanas paskelbė naujas humanitarines paliaubas, tačiau jos iškart buvo pažeistos. Konflikto šalys dėl to kaltino viena kitą.
JT Saugumo Tarybai paraginus laikytis paliaubų, Armėnijos ministras pirmininkas spalio 21-ąją paskelbė atmetantis galimybę diplomatiniu keliu išspręsti konfliktą su Azerbaidžanu.
Jau kitą dieną Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pareiškė, kad per tris susirėmimų savaites jau žuvo beveik 5 tūkst. žmonių. Oficialūs duomenys rodė, kad aukų skaičius nesiekia tūkstančio.
Spalio 26 dieną žlugo trečias bandymas nutraukti kautynes, konflikto šalims apkaltinus viena kitą pažeidus vos įsigaliojusias paliaubas.
„Rusija, padėk mums“
Spalio 31 dieną Armėnijos ministras pirmininkas paprašė V.Putino pagalbos.
Maskva pareiškė esanti pasirengusi suteikti „būtiną“ pagalbą Armėnijai, jei kautynės persikels į Armėnijos teritoriją.
Baku pareiškė neketinąs pulti Armėnijos.
Galimi „karo nusikaltimai“
Lapkričio 2 dieną JT vyriausioji žmogaus teisų komisarė Michelle Bachelet pareiškė, kad Kalnų Karabache galimai įvykdyta karo nusikaltimų, konflikto šalims rengiant „beatodairiškas“ atakas prieš civilinius objektus.
Azerbaidžanas „užima“ Šušą
Lapkričio 8 dieną Azerbaidžanas paskelbė, kad jo pajėgos užėmė antrąjį pagal dydį Kalnų Karabacho miestą Šušą. Šio kautynių epicentre atsidūrusio strateginės svarbos miesto užėmimas būtų svarbus laimėjimas.
Tačiau Armėnija paneigė, kad Šuša užimta, pareiškusi, jog kovos dėl šio miesto tęsiasi.
Taikos susitarimas
Lapkričio 9 dieną Azerbaidžanas pripažino, kad prie savo sienos su Armėnija numušė Rusijos karinį sraigtasparnį, ir už tai atsiprašė.
Praėjus mažiau nei parai V.Putinas paskelbė, kad tarpininkaujant Rusijai konflikto šalys pasiekė taikos susitarimą ir sutarė dėl „visiško ugnies nutraukimo“.
Armėnijos premjeras antradienį pripažino, kad tai „skausmingas“ susitarimas.
Azerbaidžanas pareiškė, kad Armėnija kapituliavo, o Baku sąjungininkė Turkija pasveikino Azerbaidžano pajėgų „reikšmingus laimėjimus“.
Pikti protestuotojai šturmavo Armėnijos vyriausybės rūmus Jerevane.
