Būtent tada okupacinių pajėgų kariai ir sulaikė jauną automechaniką, kai šis su žmona ir kaimynu vaikščiojo gimtajame kaime, užrišo jam akis, surišo rankas ir įgrūdo jį į autobusą.
Taip prasidėjo šešias savaites trukęs „pragaras“, pasakojo 37 metų Vasilijus, kuris, kaip ir dauguma šiam straipsnio kalbintų žmonių, atsisakė nurodyti savo pavardę, baimindamasis represijų.
Nuolat mėtytas iš vienos sulaikymo vietos į kitą, tardymo metu jis būdavo buvo mušamas ir ne kartą kankintas elektros šoku, nelabai suprasdamas, kur yra ir kodėl jis sulaikytas.
Jis buvo toli gražu ne vienintelis toks.
