Šešios Vakarų šalys paragino Rusiją išvesti savo pajėgas iš Sakartvelo

Jungtinės Valstijos ir dar penkios Europos valstybės ketvirtadienį, minint 11-ąsias Rusijos ir Sakartvelo karinio konflikto pradžios metines, kreipėsi į Maskvą ragindamos iš šalies išvesti savo karines pajėgas.
Rusijos karas prieš Gruziją tęsiasi
Rusijos ir Gruzijos karo akimirka / AFP/„Scanpix“ nuotr.

Po uždarų Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos konsultacijų Belgijos, Estijos, Prancūzijos, Vokietijos, Lenkijos Jungtinės Karalystės ir Jungtinių Valstijų ambasadoriai paskelbė bendrą pranešimą, kuriame išreiškė paramą Sakartvelo nepriklausomybei, suverenitetui ir teritoriniam vientisumui.

Ne vienus metus tarp Tbilisio ir Maskvos tvyrojusi įtampa per kraštus išsiliejo 2008 metų rugpjūtį, kai tuometinis Sakartvelo prezidentas Michailas Saakašvilis pradėjo didelę karinę operaciją prieš Pietų Osetijos separatistų pajėgas, kurios iš pabūklų apšaudė vietinių kartvelų kaimus.

Maskva į tai reagavo ginkluotu įsiveržimu į Sakartvelo teritoriją – buvo užimti dideli šalies plotai, bombarduojami įvairūs objektai. Kariniai veiksmai tęsėsi iki rugpjūčio 12 dienos imtinai.

Laimėjusi šį trumpą karą, nusinešusį šimtus gyvybių, Rusija oficialiai nepriklausomomis valstybėmis pripažino Pietų Osetiją ir kitą nuo Sakartvelo atskilusią sritį Abchaziją, užsitikrindama šių abiejų teritorijų, kuriose Maskva turi dvi karines bazes, kontrolę.

Tbilisis ir Vakarai pasmerkė šį žingsnį kaip neteisėtą karinę okupaciją.

Pietų Osetija ir Abchazija sudaro apie 20 proc. Sakartvelo teritorijos.

Šešios šalys pranešime sakė, kad yra „labai susirūpinusios“ dėl vis glaudesnių Rusijos saugumo ryšių su šiomis dviem teritorijomis bei „intensyvėjančio vadinamojo borderizacijos proceso“, kuris, diplomatų teigimu, gilina konfliktą ir destabilizuoja Sakartvelą ir visą regioną.

Diplomatai dar kartą paragino Maskvą įgyvendinti susitarimus, pasiektus 2008-ųjų rugpjūčio 12-ąją ir rugsėjo 8-ąją, kuriuose numatyti „įsipareigojimai užtikrinti, kad ginkluotos pajėgos pasitrauks į pozicijas, užimtas prieš prasidedant kariniams veiksmams, ir sukurti tarptautinį saugumo mechanizmą“.

Rusijos ambasadoriaus prie JT pavaduotojas Dmitrijus Polianskis savo ruožtu vėliau žurnalistams sakė, kad „mes šiuos tragiškus įvykius laikome istorijos dalimi“.

Pasak jo, Sakartvelas brangiai sumokėjo „už šią tragišką [M.Saakašvilio] klaidą“.

„Mes matome, kad vienintelis būdas padaryti, kad Kaukaze klestėtų santykiai, ir sumažinti įtampą dabar yra dialogas tarp Sakartvelo ir dviejų nepriklausomų valstybių“, – tvirtino D.Polianskis.

Jo teigimu, Vakarų valstybių pozicija „tam nelabai padeda“.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Pasisemti ilgaamžiškumo – į SPA VILNIUS
Akiratyje – žiniasklaida: ką veiks žurnalistai, kai tekstus rašys „Chat GPT“?
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų