Seulas nerimsta: policija surengė reidą prezidento Y.Suk-yeolo biure

Reidai – tai naujausias įvykis šios Pietų Korėjos politikai audringos savaitės metu.

Pietų Korėjos policijos specialusis tyrimų padalinys trečiadienį pranešė, kad atliko kratą prezidento biure, taip pat Nacionalinėje policijos agentūroje, Seulo miesto policijos agentūroje ir Nacionalinės Asamblėjos saugumo tarnyboje.

Pasak vietos žiniasklaidos, trečiadienį į prezidento kanceliariją buvo nusiųsta aštuoniolika tyrėjų, kad jie paimtų dokumentus, susijusius su kabineto posėdžiu, vykusiu karo padėties paskelbimo naktį.

Prezidento Y.Suk-yeolo, kuris buvo vienas iš įtariamųjų, išvardytų kratos orderyje, nebuvo savo kabinete, kai vyko reidai.

„Scanpix“/AP nuotr./Pietų Korėjos pagrindinės opozicinės Demokratų partijos lyderis Lee Jae-myungas (apačioje centre) per mitingą prieš prezidentą Yoon Suk-yeolą

Tačiau, ekspertų nuomone, tai rodo, kad valdžios institucijos didina spaudimą prezidentui ir jo sąjungininkams.

„Reidai reiškia, kad tyrimai įsibėgėja, taip pat ir dėl Y.Suk-yeolo“, – BBC sakė Seulo Hankuko užsienio studijų universiteto docentas Masonas Richey.

„Atsižvelgiant į tai, ką, mūsų manymu, žinome dabar, prezidentas greičiausiai anksčiau ar vėliau bus nušalintas nuo pareigų. Prieš tai arba po to jis tikriausiai taip pat bus suimtas, apklaustas ir galiausiai jam bus pateikti kaltinimai dėl sukilimo“, – paaiškino analitikas.

Profesorius pridūrė, kad „situacija vis dar yra nepastovi“.

Paskutinį kartą prezidento kabinete krata buvo atlikta 2019 m. gruodžio mėn. dėl kaltinimų korupcija buvusiam Busano vicemerui. Tuomet prokuratūra į biuro teritoriją nepateko, tačiau pagal protokolą medžiagą jai buvo perduota. Tuo metu šaliai vadovavo buvęs prezidentas Moon Jae-inas.

Politinės kaitos būsena

Prezidentui Y.Suk-yeolui kuris liko poste po nepavykusio balsavimo dėl apkaltos ir daugybės raginimų atsistatydinti, įvairios valdžios institucijos atlieka aibę tyrimų dėl kaltinimų sukilimu ir valstybės išdavyste.

„Scanpix“/AP nuotr./Pagrindinės opozicinės Demokratų partijos nariai per mitingą prieš Pietų Korėjos prezidentą Yoon Suk-yeolą

Tuo tarpu buvęs šalies gynybos ministras Kim Yong-hyun, kuris prisiėmė atsakomybę už karo padėties paskelbimą, antradienio naktį sulaikytas bandė nusižudyti, pranešė vienas pareigūnas.

Šiuo metu Kim Yong-hyun laikomas apsaugos kambaryje ir „neturi jokių sveikatos problemų“, ministerija pranešė parlamentui. Jis buvo suimtas sekmadienį.

Po trumpalaikio karo padėties paskelbimo atsistatydino daug Y.Suk-yeolui artimų pareigūnų.

Šalis šiuo metu yra politinės kaitos būsenoje.

Valdančiosios partijos įstatymų leidėjai susivienijo, kad boikotuotų balsavimą dėl Y.Suk-yeolo prezidento apkaltos, kai jis sutiko sutrumpinti savo kadenciją ir nesikišti į užsienio ir vidaus reikalus.

„AFP“/„Scanpix“/Pietų Korėjos parlamentas

Tačiau daugumą parlamente turinti opozicinė Demokratų partija sukritikavo šį susitarimą, o jos lyderis Park Chan-dae pavadino jį „neteisėtu, antikonstituciniu antruoju sukilimu ir antruoju perversmu“.

Neaišku, kokius įgaliojimus šiuo metu dar turi prezidentas, jei iš viso tokių yra. Tuo tarpu protestuotojai tebėra gatvėse, reikalaudami, kad jis atsistatydintų.

Naujausias balsavimas dėl prezidento apkaltos numatytas gruodžio 14-ąją 17 val. (10 val. Lietuvos laiku), trečiadienį naujienų agentūrai AFP sakė Jo Seung-lae, parlamentaras iš pagrindinės opozicinės Demokratų partijos.

Pasiūlymui pateikti reikia tik aštuonių Y.Suk-yeolo partijos PPP narių balsų, kad būtų užtikrinta reikiama dviejų trečdalių balsų dauguma.

„Fašistinė diktatūra“

Šiaurės Korėjos valstybinė žiniasklaida trečiadienį pirmą kartą pakomentavo padėtį kaimyninėje valstybėje ir pareiškė, kad ten tvyro chaosas.

„Šokiruojantis incidentas, kai tas marionetė Yoon Suk-yeolas, kuriam dabar gresia apkalta ir valdymo krizė, staiga paskelbė karo padėtį ir nedvejodamas ėmėsi mojuoti (...) fašistinės diktatūros ginklais ir peiliais, visoje Pietų Korėjoje sukėlė chaosą“, – rašoma viename Pchenjano žiniasklaidos komentare.

Protestas Pietų Korėjoje / ANTHONY WALLACE / AFP

Y.Suk-yeolas teigė, kad jo paskelbta karo padėtis iš dalies buvo skirta apsaugoti Pietų Korėją „nuo Šiaurės Korėjos komunistinių jėgų keliamos grėsmės ir pašalinti antivalstybinius elementus, atimančius iš žmonių laisvę ir laimę“.

Seulo ir Pchenjano santykiai šiuo metu yra itin prasti. Šiaurės Korėja pastaruoju metu paleido daugybę balistinių raketų, taip pažeisdama jai taikomas Jungtinių Tautų (JT) sankcijas.

Buvusį Pietų Korėjos gynybos ministrą Kim Yong-hyuną opozicijos įstatymų leidėjai apkaltino raginimu smogti objektams, iš kurių Šiaurės Korėja leidžia į Pietų Korėją balionus su šiukšlėmis. Kaip pranešama, jo pavaldiniai atsisakė šį įsakymą vykdyti.

Eksministras taip pat įtariamas įsakęs į Pchenjaną pasiųsti dronų. Teigiama, jog tuo tikriausiai siekta išprovokuoti konfliktą, kad būtų galima paskelbti karo padėtį.