Apie tai pranešta Šiaurės Korėjai pagrasinus nutraukti 2018 metais Pchenjano ir Seulo pasirašytą karinį susitarimą, kuriuo siekta sumažinti įtampą Korėjos pusiasalyje, jeigu Pietų Korėja nepažabos tokios veiklos.
Desperatiški Seulo bandymai išsaugoti trapią diplomatiją neabejotinai pakurstys debatus dėl žodžio laisvės vienoje iš gyvybingiausių Azijos demokratijų.
Pietų Korėjos aktyvistai daugelį metų leidžia per sieną balionus. Šiaurės Korėja tokius veiksmus traktuoja kaip puolimą prieš šalies vyriausybę.
Pastarosiomis savaitėmis pabėgėliai iš Šiaurės Korėjos ir aktyvistai leido balionus su lankstinukais, kuriuose buvo kritikuojamos Šiaurės Korėjos lyderio Kim Jong Uno branduolinės ambicijos ir žmogaus teisių padėtis šalyje.
Nors Seulas kartais pasiųsdavo policininkų blokuoti tokią veiklą, kai tarp šalių paaštrėdavo įtampa, Pietų Korėja iki šiol nesutikdavo su Pchenjano reikalavimais apskritai ją uždrausti ir tvirtino, kad aktyvistai naudojasi savo laisvėmis.
Seulas pakeitė savo poziciją, kai kiek anksčiau ketvirtadienį įtakinga Kim Jong Uno sesuo pagrasino, kad Pchenjanas nutrauks karinį susitarimą, ir pareiškė, jog Šiaurės Korėja gali uždaryti ryšių palaikymo biurą bei abiejų šalių pramoninį kompleksą Kesonge – svarbius susitaikymo simbolius.
Valstybinės žiniasklaidos išplatintame pareiškime Kim Yo Jong pabėgėlius iš Šiaurės Korėjos, dalyvaujančius leidžiant balionus, pavadino „padugnėmis“ ir „mišrūnais“, išdavusiais savo tėvynę. Ji pridūrė, kad atėjo laikas „patraukti jų šeimininkus atsakomybėn“, turėdama galvoje Seulo vyriausybę.
Pietų Korėjos suvienijimo ministerijos atstovas spaudai sakė, kad balionus leidžiantys asmenys kelia pavojų pasienio rajono gyventojams, todėl vyriausybė inicijuos teisinius pakeitimus, kad „iš esmės išspręstų klausimą dėl įtampą keliančios veiklos“.
Paklaustas, ar ministerija išreikš apgailestavimą dėl Šiaurės Korėjos grasinimo pasitraukti iš dvišalių susitarimų, atstovas sakė: „Pateiksime mūsų vertinimą, kai bus paskelbta vyriausybės pozicija.“
Pietų Korėjos valdančioji liberalų partija ir jos politinės satelitės po balandį vykusių rinkimų 300 vietų parlamente turi tvirtą 180 vietų daugumą, tad atitinkamas įstatymų pataisas jai nebūtų sunku priimti.
