Bandymas buvo atliktas praėjus savaitei po Šiaurės Korėjos lyderio Kim Jong Uno pareiškimo, kad jo šalis „didžiausiu įmanomu greičiu“ stiprins savo branduolinį arsenalą.
„Aptikta viena balistinė raketa, paleista Šiaurės Korėjos šiandien 12 val. 3 min. (vietos 6 val. 3 min. Lietuvos laiku) iš Sunano apylinkių Rytų [Japonijos] jūros link“, - sakoma Pietų Korėjos jungtinio štabų vadų komiteto pranešime.
Tikėtina, kad raketa pakilo iš Pchenjano apylinkėse esančio Sunano aerodromo, kur buvo atlikti ir ankstesni pastarojo meto tarpžemyninių balistinių raketų (TŽBR) bandymai.
„Šiuo metu mūsų kariuomenė laikosi [padidintos] parengties režimo, sekdama ir stebėdama veiksmus, ruošdamasi [galimiems] papildomiems paleidimams“, – pridūrė kariškiai.
Pasak JCS, raketa nuskriejo 470 km ir pasiekė 780 km aukštį, o pats paleidimas buvo „akivaizdus JT Saugumo Tarybos rezoliucijų pažeidimas“.
Japonijos gynybos ministro pavaduotojas Makoto Oniki patvirtino paleidimo faktą ir raketos trajektoriją. Anot pareigūno, sviedinys nusileido „už Japonijos išskirtinės ekonominės zonos ribų“.
M.Oniki pridūrė, kad Šiaurės Korėjos „pasikartojantys balistinių raketų paleidimai kelia grėsmę mūsų tautos, regiono ir tarptautinės bendruomenės taikai bei saugumui“.
Nacionalinio saugumo taryba Seule „griežtai“ pasmerkė raketos paleidimą ir paragino Pchenjaną „nutraukti veiksmus, keliančius rimtą grėsmę Korėjos pusiasaliui“, taip pat grįžti prie dialogo.
Trečiadienį įvykdytas paleidimas papildė virtinę karinių provokacijų, kurias branduolinį arsenalą turinti valstybė įvykdė nuo šių metų pradžios. Per vieną iš ankstesnių bandymų buvo paleista galingiausia TŽBR iš Šiaurės Korėjos turimų, galinti pasiekti Jungtinių Valstijų žemyninę dalį.
Daugiau branduolinių ginklų?
Nors Pchenjanui taikomos griežtos tarptautinės sankcijos, Šiaurės Korėja intensyvina kariuomenės modernizaciją ir išbandė virtinę jai draudžiamų turėti ginklų. Be to, JAV ir Pietų Korėjos pareigūnai perspėjo, kad Pchenjanas galimai ruošiasi naujam branduoliniam bandymui.
Tokie bandymai buvo sustabdyti per neilgai išsilaikiusias ankstesnio JAV prezidento Donaldo Trumpo pastangas plėtoti diplomatiją su Kim Jong Unu. Šios pastangos žlugo 2019 metais, ir nuo to laiko derybos yra įstrigusios.
Kim Jong Unas per praėjusią savaitę įvykusį susitikimą su aukšto rango kariškiais taip pat perspėjo galįs „prevenciškai“ panaudoti branduolinius ginklus priešiškoms pajėgoms atremti.
Naujausias raketos bandymas įvykdytas Pietų Korėjai ruošiantis kitą antradienį įvyksiančiai naujo prezidento Yoon Suk-yeolo inauguracijai. Šis lyderis žadėjo laikytis griežtesnio kurso Šiaurės Korėjos atžvilgiu, taip pat sustiprinti bendradarbiavimą su JAV saugumo srityje po daugelį metų trukusios nesėkmingos diplomatijos.
Diplomatinės pastangos įtikinti Kim Jong Uną atsisakyti savo branduolinio arsenalo iki šiol taip ir nedavė vaisių.
„Yra didelė tikimybė, kad jie išbandė raketą, galinčią nešti branduolinę galvutę“, – trečiadienį naujienų agentūrai AFP sakė Šiaurės Korėjos reikalų ekspertas Ahn Chan-ilas.
Pasak analitikų, Kim Jong Uno komentarai apie branduolinius ginklus ir neseniai atliktas bandymas gali būti vertinami kaip signalas išrinktajam Pietų Korėjos prezidentui, perspėjusiam, kad gali suduoti prevencinį smūgį Pchenjanui.
Korėjos nacionalinio susivienijimo instituto tyrėjo Hong Mino nuomone, „tai gali būti įspėjamoji žinutė“ Yoon Suk-yeolui.
Išrinktasis lyderis leido suprasti, kad bus pasirengęs kalbėti apie taiką tik tuo atveju, jei Šiaurės Korėja bus pasiruošusi denuklearizacijai, o Pchenajanas su tuo niekada nesutiks, pabrėžė Hong Minas.
„Tai galėtų reikšti ir Pchenjano poziciją, kad jis neturi kito pasirinkimo, kaip tik toliau stiprinti savo arsenalą, jei Seulas ir Vašingtonas nuspręstų dislokuoti strateginius karinius objektus Pietų Korėjoje“, – pridūrė ekspertas.
Griežta Seulo pozicija
Pastaruosius penkerius metus Pietų Korėjai vadovaujant Moon Jae-inui Seulas laikėsi įtampos su Pchenjanu mažinimo politikos – be kita ko, tarpininkavo Kim Jong Uno ir D.Trumpo susitikimui ir mažino Šiaurės Korėją erzinančių bendrų karinių pratybų su JAV apimtį.
Tačiau Yoon Suk-yeolo nuomone, toks „pataikūniškas“ požiūris nedavė jokio rezultato.
Rinkimų kampanijos metu jis sakė norįs, kad Pietų Korėjoje būtų dislokuota daugiau JAV oro erdvės gynybos priemonių – net taktinių branduolinių ginklų. Tuomet jis taip pat žadėjo plėsti bendras karines pratybas, pykdančias Pchenjaną.
JAV prezidentas Joe Bidenas vėliau šį mėnesį ruošiasi apsilankyti Pietų Korėjoje ir susitikti su Yoon Suk-yeolu.
Kiti analitikai sako, kad virtinę ginkluotės bandymų atlikusi Šiaurės Korėja galėtų siekti pasinaudoti aklaviete Jungtinėse Tautose, atsiradusia Rusijai įsiveržus į Ukrainą.
Dėl Maskvos veto teisės JT Saugumo Tarybai „praktiškai neįmanoma“ paskelbti sankcijų Šiaurės Korėjai, palaikančiai Rusijos puolimą Ukrainoje, atkreipė dėmesį Pietų Korėjos privačios organizacijos „Sejong Institute“ ekspertas Cheong Seong-changas.
„Taigi, Šiaurės Korėja stengsis išbandyti kuo daugiau raketų, kurių iki šiol negalėjo paleisti, o tai leis jai sparčiai didinti savo arsenalo pajėgumus“, – sakė ekspertas.
