Tokijas: Japonijos vandenyse nukrito dvi Š.Korėjos raketos

Pietų Korėja ir JAV, kurios, reaguodamos į didėjančias branduolinių ginklų turinčios Šiaurės grėsmes, sustiprino bendradarbiavimą gynybos srityje, šiuo metu vykdo naujausias didelio masto bendras karines pratybas – kovinio šaudymo naikinimo pratybas.

Seulo Jungtinis štabų vadų komitetas pranešė, kad tarp 19 val. 25 min. ir 19 val. 37 min. vietos (13 val. 25 min. ir 13 val. 37 min. Lietuvos) laiku užfiksavo „dviejų trumpojo nuotolio balistinių raketų paleidimą iš Sunano rajono į Rytų jūrą“, turėdamas omenyje vandens telkinį, dar vadinamą Japonijos jūra.

„Sustiprinome stebėseną tolesnių provokacijų atveju ir palaikome parengtį glaudžiai koordinuodami veiksmus su Jungtinėmis Valstijomis“, – pridūrė jis.

Tokijas taip pat patvirtino, kad raketos buvo paleistos, o gynybos ministerijos pareigūnas žurnalistams sakė, kad abi raketos nukrito vandenyse, esančiuose Japonijos išskirtinėje ekonominėje zonoje.

Pietų Korėjos kariškiams paskelbus, kad Pchenjanas atliko naujausią iš virtinės uždraustų ginklų bandymų, ministras pirmininkas Fumio Kishida (Fumijas Kišida) sakė, kad pranešimų apie žalą negauta.

„Šiandienos paleidimai pažeidžia atitinkamas JT Saugumo Tarybos rezoliucijas ir yra neapgalvotas veiksmas, kuriuo eskaluojamos provokacijos prieš tarptautinę bendruomenę“, – žurnalistams sakė F. Kishida.

Jis pridūrė, kad Japonija pareiškė griežtą protestą prieš Šiaurės Korėją.

Virtinė paleidimų

Abiejų Korėjų santykiai pasiekė vieną iš žemiausių taškų per ilgus metus, diplomatija yra įstrigusi, o Šiaurės Korėjos lyderis Kim Jong Unas paskelbęs savo šalį negrįžtama branduoline galia ir paragino didinti ginklų, įskaitant taktines branduolines bombas, gamybą.

Šiais metais Šiaurės Korėja ne kartą vykdė sankcijas pažeidžiančius paleidimus, įskaitant galingiausių tarpžemyninių balistinių raketų bandomuosius paleidimus, o praėjusį mėnesį bandė į orbitą iškelti karinį žvalgybinį palydovą.

Priešiškai Pchenjanui nusiteikusi Pietų Korėjos prezidento Yoon Suk-yeolo administracija sustiprino bendradarbiavimą su Jungtinėmis Valstijomis gynybos srityje ir reguliariai rengia plataus masto bendras karines pratybas, įskaitant šiuo metu vykstančias kovinio naikinimo pratybas.

Tokios pratybos piktina Pchenjaną, kuris jas laiko invazijos repeticijomis.

Ketvirtadienį Šiaurės Korėjos nacionalinės gynybos ministerijos atstovas pareiškime nurodė, kad vykstančios pratybos buvo „nukreiptos prieš KLDR, masiškai mobilizuojant įvairių rūšių puolamuosius ginklus ir įrangą“, vadindamas šalį jos oficialiu pavadinimu.

„Mūsų atsakas į tai yra neišvengiamas, – pridūrė jis pareiškime, kurį perdavė oficialioji Korėjos centrinė naujienų agentūra. – Mūsų ginkluotosios pajėgos visiškai atremia bet kokius demonstratyvius veiksmus ir priešų provokacijas.“

Ieškinys

Trečiadienį Pietų Korėja pateikė ieškinį, kuriuo iš Šiaurės Korėjos reikalaujama atlyginti nuostolius dėl 2020 metais nugriauto ryšių biuro.

Biuras buvo įsteigtas 2018 metais Seulo lėšomis pramoninėje zonoje netoli sienos Šiaurės Korėjos teritorijoje, kai tuometinis Pietų Korėjos prezidentas Moon Jae-inas siekė diplomatinio proveržio su Pchenjanu.

Tačiau šiam procesui žlugus ir pablogėjus santykiams, 2020 metų birželį Šiaurės Korėja pastatą nugriovė.

Seulas pareiškė, kad reikalauja 44,7 mlrd. vonų (32,16 mln. eurų) žalos atlyginimo, o šalies Susivienijimo ministerija griovimą pavadino akivaizdžiai neteisėtu veiksmu.

Tikėtina, kad Šiaurės Korėja ignoruos bet kokį teismo sprendimą, tačiau Pietų Korėjoje ir JAV yra buvę precedentų, kai jos vyriausybei buvo priteistas žalos atlyginimas.

„Atsižvelgiant į laiką, panašu, kad tai yra Šiaurės nepasitenkinimo ar protesto išraiška dėl Seulo teisinių veiksmų, kuriais siekiama gauti kompensaciją dėl Šiaurės Korėjos biuro nugriovimo“, – naujienų agentūrai AFP sakė universiteto „Sangji“ karo studijų profesorius Choi Gi-ilas.