Pietų Korėjos kariuomenė pranešė, kad anksti antradienį nuo 20 iki 30 Šiaurės Korėjos karių kirto abiejų šalių sieną, tačiau grįžo atgal po to, kai Pietų Korėjos pajėgos paleido įspėjamuosius šūvius.
„Dešimtys Šiaurės Korėjos karių šiandien peržengė karinę demarkacinę liniją [...] (ir) po įspėjamųjų šūvių pasitraukė į šiaurę“, – nurodė Jungtinių štabų vadų komiteto pareigūnas.
Anot jo, Šiaurės Korėjos kariai centrinėje Demilitarizuotosios zonos dalyje pažeidė karinę demarkacinę liniją.
Kariuomenė nurodė, kad keli Šiaurės Korėjos kariai buvo sužeisti arba žuvo per minų sprogimus pasienio zonoje, tačiau nenurodė, kada šie incidentai įvyko. Kontrolės linija per Korėjos pusiasalį yra viena labiausiai įtvirtintų ir užminuotų valstybinių sienų pasaulyje.
„Dėl kelių minų sprogimų pasienio zonoje nukentėjo daug žmonių“, – žurnalistams teigė Štabų vadų komiteto atstovai.
Per pastarąsias kelias savaites tai jau antras toks incidentas, susijęs su Pchenjano kariais. Tačiau Seulo Jungtinis štabų vadų komitetas teigia manantis, kad anksčiau šį mėnesį panašus įvykis buvo atsitiktinis.
Lapkritį Šiaurės Korėja pareiškė, kad atsisakys 2018 m. karinio susitarimo su Seulu ir perkels į pasienį daugiau karių ir įrangos, kai Pietų Korėja sustabdė dalį susitarimo, reaguodama į tai, kad Pchenjanas sėkmingai paleido savo pirmąjį karinį šnipinėjimo palydovą.
Nuo to laiko aktyvumas šioje teritorijoje padidėjo, o vadų komitetas informavo, kad Šiaurės Korėja ėmė šalinti gatvių žibintus ir geležinkelio bėgius, įrenginėja prieštankines užtvaras ir deda minas, kad sukurtų „nevaisingą žemę saugumo pajėgumams stiprinti“.
Naujausias incidentas įvyko tuo metu, kai Šiaurės Korėjos lyderis Kim Jong Unas ruošiasi priimti Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną Pchenjane, abiem šalims gilinant tarpusavio santykius.
Rusijos vadovo laiške, paskelbtame antradienio Šiaurės Korėjos valdančiosios Darbininkų partijos laikraščio „Rodong Sinmun“ numeryje, V.Putinas teigė, kad per pastaruosius 70 metų abi šalys užmezgė gerus santykius ir partnerystę.
„Kursime alternatyvius prekybos ir tarpusavio atsiskaitymų mechanizmus, kurių nekontroliuoja Vakarai, ir kartu priešinsimės neteisėtiems vienašališkiems apribojimams, – rašė V. Putinas. – Ir kartu – kursime lygiaverčio ir nedalomo saugumo architektūrą Eurazijoje“.